Kryždirbystė amžiams bėgant ir dabar

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kryždirbystė amžiams bėgant ir dabar
Alternative Title:
Cross-crafting in the course of ages and now
In the Journal:
Gimtasai kraštas. 2008, t. 1, p. 79-85
Keywords:
LT
19 amžius; Kryžiai / Crosses; Kultūros paveldas / Cultural heritage; Liaudies menas / Folk art.
Summary / Abstract:

LTKryždirbystė yra vienas unikaliausių lietuvių liaudies meno ir kultūros reiškinių, jos istorija apima apie 400 metų laikotarpį, kuris paženklintas įvairiais draudimais (jie buvo itin griežti okupacijų periodais). Materiali jos išraiška yra medinis paminklas, kurį sudaro vieningas architektūrinės dalies, skulptūrų, kalvio nukalto geležinio kryžiaus, kartais net tapytų paveikslų kompleksas. Sakralinio turinio medžio paminklas yra specifinis lietuvio kultūrinės, meninės ir dvasinės raiškos būdas, reiškiantis prašymą, maldavimą, padėką, džiaugsmą ar skausmą, liudijantis menininko talentą, įaugęs į peizažą, bendruomenės gyvenimą, apipintas papročiais. XIX a. tokių paminklų būta kone kiekvienoje sodyboje, pakelėse, laukuose, kaimuose, net miškuose, jau nekalbant apie kapines ir bažnyčių šventorius. Šiandien tai paveldas, kurio dalį yra priglaudę muziejai, kurio trupinėlių dar galima rasti sodybose, kapinėse, pakelėse. Deja, didžioji dalis tų neįkainojamų lobių yra prarasta, juos teprimena XX a. tyrinėtojų, kraštotyrininkų nuotraukos, piešiniai (A. Jaroševičiaus, A. Varno, A. Galdiko, B. Buračo ir kt.). Tradicinių medinių liaudies paminklų gausa, nepaprasta jų formų ir dekoro įvairovė visų pirma kėlė būtinybę juos susisteminti, suklasifikuoti. Patikimas ir bene talpiausias klasifikacijos pagrindas – statinio konstrukcija. Skirtingai nuo tradicinių kryžių ir koplytėlių, šiuolaikiniuose liaudies paminkluose sunku įžvelgti regionines ypatybes, juose ryškesnis individualus meistrų drožybos būdas, skulptūrinių ir architektūrinių formų modeliavimo stilius.Reikšminiai žodžiai: Klasifikacija; Križdirbystė; Kryždirbystė; Kryžius; Kultūros paveldas; Lietuvių liaudies menas; Lietuvos kryždirbystė; Mediniai paminklai; Tradicinė skulptūra; Unesco, Žmonijos nematerialiojo paveldo šedevrų sąrašas; Classification; Cross making; Cross-crafting; Crosss-crafting in Lithuania; Cultural heritage; Lithuanian folk art; Sculpture; The cross; Unesco, list of the Intangible Cultural Heritage of Humanity; Wooden monuments.

ENCross-crafting is one of the most unique Lithuanian folk art and culture phenomenon with the history covering a period of about 400 years. It underwent many restrictions and bans, with the most severe being during occupational period. The material expression of this art is a wooden monument – a complex of sculptures, iron crosses and sometimes even paintings. A sacral wooden monument is a specific way of Lithuanian cultural, artistic and spiritual way of expression meaning gratitude, begging, joy or pain, demonstrating the artist’s talent. In the 19th c., almost all estates, fields, villages and even woods not to mention cemeteries and church territories had these monuments. Today, this is legacy, part of which is kept in museums, and same part of which can be found in estates, cemeteries or on roadsides. Unfortunately, the major share of those invaluable treasures has been lost. Information on them can be only found in photographs, drawings of researchers of the 20th century (A. Jaroševičius, A. Varnas, A. Galdikas, B. Buratis and etc.). The abundance of traditional wooden monuments, their peculiar form and decorations first provoked the necessity to systemise and classify them. The construction of a structure is the most reliable and spacious basis for classification. Unlike traditional crosses and chapels, it is difficult to see a regional identity in modern monuments.

ISSN:
2029-0101
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/24855
Updated:
2018-12-17 12:21:34
Metrics:
Views: 19    Downloads: 8
Export: