Į modernią Lietuvą - su etnine savimone. Ar tautinis patriotizmas kliudo kurti modernią visuomenę ir mokyklą?
LT„Vidutinį“ lietuvį šiandien glumina iš mokslo visuomenės sklindantys pasakymai: „dvi tautos sampratos“, „pilietinė tauta“, „etninė tauta“. Straipsnyje bendrais bruožais bandoma apžvelgti šiuo metu Lietuvoje dedamas pastangas pakeisti plačiuosiuose gyventojų sluoksniuose gyvuojančią tautos sampratą, panagrinėti, kokie yra lūkesčiai, jeigu pavyktų tai padaryti, ir kartu – kokie nelaukiami padariniai visuomenės konsolidacijoje, mokykloje, vidaus politikoje, etniniuose santykiuose išryškėja diegiant šią sampratą bei kokie galimi tolesni netikėti pokyčiai. Kiek tautos sampratos keitimo lūkesčiai yra pagrįsti, kaip visuomenė yra pasirengusi tai priimti? Straipsnyje taip pat nagrinėjami klausimai: ar tautinis patriotizmas ir XIX a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjų asmenybės ir jų idėjos tikrai tampa kliuviniu kuriant modernią visuomenę ir mokyklą? Kodėl paskutiniaisiais XX a. metais ir XXI a. pradžioje, jau nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, prieš tautinį patriotizmą išeikvojus tiek jėgų, tariantis jį jau įveikus, vis dėlto grįžtama prie jo ir… likimo ironija – bandoma (ar imituojama?) jį gaivinti, skiriant specialius valstybės biudžeto asignavimus ne per kokią nors kitą žinybą, o per Švietimo ir mokslo ministeriją? Tiesa, tautinio ir pilietinio ugdymo programa ir dabar nelengvai skinasi kelią, yra požymių, kad stengiamasi procesą nuvesti į šunkelius. Bet šiaip ar taip matoma, kad, reiškinį ignoruojant, daugiau prarandama negu išlošiama. Daugėja net politikų, manančių, kad daugiau nuostolių šioje srityje negalima leisti.Reikšminiai žodžiai: Etninė savimonė; Etninė tauta; Etniškumas; Istorinė atmintis; Kultūrinė atmintis; Lietuvybė; Moderni visuomenė; Nacionalizmas; Patriotizmas; Pilietinė visuomenė; Tauta; Tautinė mokykla; Švietimo politika; Civil sociaty; Cultural memory; Educational policy; Ethnic consciousness; Ethnic nation; Ethnicity; Historical memory; Lithuanianess; Modern society; Nation; National school; Nationalism; Patriotism.
ENAt present, an average Lithuanian is disappointed with expressions stemming from scientific society: “two concepts of the nation”, “civil nation”, “ethnic nation”. The article attempts to review the current efforts of Lithuania to change the concept of nation prevailing among its residents, to analyse the expectations of the nation if it would be successful, and together to foresee unexpected outcomes for the social consolidation, school, internal politics, ethnic relations when introducing this notion. To what extent are the expectations of the transformation of the concept of the nation justified? The article also analyses the following questions: do the national patriotism and personalities of the national revival of the 19th c. and their ideas become an obstacle while creating modern society and school? Why is the country returning back to the national patriotism in the last years of the 20th c. and the beginning of the 21st c., after having put so much effort to combat it, and is trying to revive it by allocating funds from the state budget through the ministry of education and science? The programme of national and civil patriotism education is now developing with big difficulties, and there are signs of attempts to impede this process. Yet, it can be seen that by ignoring this phenomenon, the country loses more than finds. The number of politicians who believe that no losses in this field can be allowed is increasing.
- Folklorinė veikla ir kultūrinės erdvės formavimas Šiaurės Lietuvoje / Aušra Zabielienė. Žiemgala. 2012, Nr. 2, p. 37-43, 70-71.
- Patriotizmas lietuvių kalboje / Marius Smetona. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. D. 2, Liaudiškasis, tautinis, daugiatautis ir daugiakultūrinis paveldas / sudarė Kristina Rutkovska, Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Vilnius ; Liublinas : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. P. 45-60.
