Garsiausios XX amžiaus sutarties pėdsakai Lietuvoje

LTRecenzijoje aptariama Nerijaus Šepečio knyga „Molotovo-Ribbentropo paktas ir Lietuva“. Molotovo-Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų įtaka Baltijos šalių okupacijai - tai viena pagrindinių ir didžiausių sovietinės istorijos klastočių, kuriai pagrįsti buvo naudojama visos priemonės: iš pradžių neigimas, o galiausiai nutylėjimas. Po 1992 m. Maskvoje „surastų" Molotovo-Ribbentropo slaptųjų protokolų originalų, įrodžiusių TSRS užsienio politikos lyderių Viačeslavo Molotovo, Andrejaus Gromykos ir Michailo Gorbačiovo ilgametį ir įžūlų melą, 1939 metų SSSR-Vokietijos Pakto tikrumo ir patikimumo problemos nebeliko, tačiau istorikai ir politologai toliau aktyviai diskutuoja dėl Pakto vertinimo ir įtakos pasaulio istorijai. Šią diskusiją kursto ir nauja Nerijaus Šepečio knyga. Monografija yra išskirtinis reiškinys lietuviškoje istoriografijoje. Visų pirma, išskyrus monografijas, skirtas 1920 ir 1926 metų Lietuvos-SSSR sutartims, Lietuvos istorikai rimtesnių studijų, kuriose būtų analizuojamos XX amžiaus valstybinės sutartys, nėra parašę. Antra reikšminga priežastis - kokybiškas Molotovo-Ribbentropo pakto analizės lygmuo. Skirtingai nei Nerijus Šepetys, Lietuvos istorikai labai dažnai savo veikaluose apsiriboja tik lietuvišku nacionaliniu lygmeniu, o tarptautinės politikos kontekstą aptaria tik kaip antraeiles Lietuvos istorijos raidos dekoracijas. Pagaliau monografijos autorius nesislepia už pozityvistinio „objektyvaus" žinojimo širmos ir knygos pratarmėje visiškai atvirai pasakoja apie jam įtaką dariusius tekstus, asmenis, istorines koncepcijas ir savo, kaip istoriko, patirtis, kurios veikė monografijos atsiradimą.

ENThe review discusses the book “Molotovo-Ribbentropo paktas ir Lietuva” [The Molotov-Ribbentrop Pact and Lithuania] by Nerijus Šepetys. The influence of the Molotov-Ribbentrop Pact and its secret protocols on the occupation of the Baltic States is one of the major forgeries of Soviet history and all means were used to substantiate it: at first denial and finally veiling. Having “found” the originals of Molotov-Ribbentrop secret protocols in Moscow in 1992, which proved a long-lasting bold lie of the USSR foreign policy leaders Vyacheslav Molotov, Andrei Gromyko and Mikhail Gorbachev, the problem regarding authenticity and reliability of the 1939 USSR-German Pact disappeared; however, historians and political scientists further actively discuss the evaluation of the pact and its impact on the world history. This discussion is also fuelled by the new book by Šepetys. The monograph is an exceptional phenomenon in Lithuanian historiography. First, it is related to the fact that except for the monographs on the Lithuanian-USSR treaties as of 1920 and 1926 Lithuanian historians have not written serious studies analysing the national treaties of the 20th c. The second reason is the high-quality level of the analysis of the Molotov-Ribbentrop Pact. Unlike Šepetys, Lithuanian historians very often limit to the Lithuanian national level and discuss the international policy context only as the secondary decorations of the development of Lithuania’s history. The author of the monograph does not hide behind the positivist “objective” knowledge and in the foreword he openly speaks about the texts, persons, historical conceptions that influenced him as well as his experience as a historian that preconditioned the birth of the study.