Czeslawo Miloszo gimtinė: tautiniai ir konfesiniai pokyčiai po antrojo pasaulinio karo

LTStraipsnyje siekiama parodyti XX a.-XXI a. pradžioje Kėdainiuose ir jų apylinkėse įvykusius tautinius bei konfesinius pokyčius. Tai Czeslawo Miloszo gimtinė, jo vaikystės metais XX a. pradžioje Kėdainių regionas, galima sakyti, atitiko daugiakultūriškumo kriterijus (jame gyveno daug žydų, lenkų, rusų). Kėdainiai – ir vienas svarbiausių XVI a. protestantiškosios kultūros centrų. Vėliau Kėdainiai vis labiau darėsi vienalyčiu regionu, kuriame besąlygiškai dominuoja lietuvių kultūra. Kėdainių visuomenė taip pat ir konfesiniu požiūriu yra gana vienalytė (palyginti su katalikiškąja dauguma, protestantai sudaro tik menką procento dalį). Straipsnyje pateikiami gyventojų surašymų duomenys apie regione gyvenusių tautų ir konfesijų kiekybinius pokyčius XX a.-XXI a. pradžioje. Siekiant išsaugoti daugiakultūriškumą, kuris tarpukario laikais buvo pagrindinis šio regiono bruožas, reikia sukurti sąlygas, kad, laikantis šiuolaikinių teorijų diktuojamų kolektyvinės tapatybės kriterijų, priklausymas tautinei grupei ir konfesijai būtų patrauklus jos atstovams. Būtina keisti daugumos nuomonę ir skatinti investuoti į daugiakultūriškumo išlaikymą. Tai svarbu ne tik mažumų atstovams, įvairių kultūrų dalyvavimas visuomenės gyvenime atneša naudos ir jos daugumai. Norint sugrąžinti Kėdainių regionui daugiakultūrinį statusą, būtina sukurti valstybinę programą, galinčią pritraukti Europos fondus, o vietinė valdžia, pasitelkusi išsaugotą kultūrinį paveldą, turi reklamuoti regioną tarptautinėje erdvėje.

ENThe paper aims to show national and confessional changes that took place in Kėdainiai and its surroundings in the 20th c. – at the beginning of the 21st c. It is the native land of Czeslaw Milosz. During his childhood at the beginning of the 20th c. Kėdainiai region met the criteria of multiculturalism (it was populated by Jews, Poles, Russians). Kėdainiai was also one of the most important centres of the Protestant culture in the 16th c. Later Kėdainiai increasingly became an indiscrete region with the Lithuanian culture dominating. Kėdainiai society is also rather indiscrete in terms of confession (compared to the Catholic majority, Protestants constitute only a minor share). The paper presents the data of population census about the quantitative changes of nationalities and confessions in the region in the 20th c. – at the beginning of the 21st c. In order to preserve multiculturalism which was the main feature of the region during the interwar period the conditions must be created for the belonging to an ethnic group or confession to be attractive to its representatives, keeping to the criteria of collective identity dictated by modern theories. The majority’s opinion must be changed and people should be encouraged to invest in the preservation of multiculturalism. It is important not only to the representatives of minorities; the participation of various cultures in social life brings benefit to the majority as well. In order to return the status of multicultural region to Kėdainiai, a national programme for the attraction of European funds should be drafted, and the local authorities should use the preserved cultural heritage to promote the region in the international arena.