Czeslawas Miloszas už cenzūros ribų
LTStraipsnyje aptariama Czeslawo Miloszo asmens ir kūrybos recepcija Lenkijoje sovietinės cenzūros metais. Didžiausią vaidmenį čia suvaidino pogrindinis visuomeninis judėjimas „antroji leidyba“. Bibliografų apskaičiavimais, 1977-1989 metais pogrindinėse Lenkijos leidyklose Miloszo poezijos rinkiniai turėjo daugiau nei 60 skirtingų leidimų. Ne mažiau domėtasi ir kitomis poeto knygomis. Eilėraščiai, pasisakymai, moksliniai straipsniai ir eseistiniai Miloszo tekstai pasirodė daugiau nei 300 necenzūruojamų laikraščių. Šie skaičiai rodo, kad Miloszas buvo daugiausia spausdinamas „antrosios leidybos“ lenkų rašytojas. Miloszas ir „antroji leidyba“ reiškė savitą simbiozę. Iš vienos pusės – Miloszo eilėraščių ir prozos spausdinimas „antrojoje leidyboje“ 1977-1980 m. gerokai palengvino poeto kūrybos recepciją visuomenės sąmonėje po Nobelio literatūros premijos gavimo 1980 m. rudenį ir privertė valstybines leidyklas 1981 m. daugiatūkstantiniais tiražais išleisti jo poezijos knygas. Iš kitos pusės – nepriklausomo leidybos judėjimo, pogrindinės spaudos ir nelegalių bibliotekų skaitytojams tiekiamos aukšto lygio literatūrinės, o ypač politinės, Miloszo knygos antroje 8-ojo dešimtmečio pusėje pagrindė pogrindinės veiklos patikimumą vis platesnio nepriklausomo visuomeninio ir politinio Lenkijos gyvenimo dalyvių rato akyse. Miloszo tekstai, vartojami jaunos studentų ir darbininkų kartos politiniame diskurse, smarkiai veikė pogrindinių organizacijų ir leidyklų atsiradimą ir vystymąsi, taip pat laisvojo universiteto paskaitų tematiką, mokslinius tyrimus, o visų pirma – 1980 m. rugsėjo įvykius.
ENThe article discusses Czeslaw Milosz’s reception of person and creation in Poland during the period of Soviet censorship. An underground social movement “Second publishing” played the major role at those times. According to calculations by bibliographers, in 1977–1989, Milosz’s poetry collections had more than 50 different publications in underground publishing houses of Poland. A great deal of attention was also focused on other books of the poet. Milosz’s poems, speeches, scientific articles and essays were published in more than 300 newspapers outside the control of censorship. These numbers demonstrated that Milosz was the most published Polish writer of the “second publishing”. Milosz and “second publishing” mean a peculiar symbiosis. On the one hand, publishing of Milosz’s poems in the “second publishing” in 1977–1980 significantly facilitated the reception of the poet’s works in public conscious after he was awarded the Nobel prize in 1980 and made state publishing houses publish thousand exemplars of poetry books in 1981. On the other hand, Milosz’s high quality literary and especially political books offered to readers of illegal libraries, underground press and the independent publishing movement, justified the reliability of underground activities in the second half of the 8th decade in the eyes of a wider range of participants of independent social and political life of Poland. Milosz’s texts used in the political discourse of the younger generation of students and workers greatly influenced the emergence and development of underground organisations and publishing houses.
