Czeslawas Miloszas - prievarta ir stilius
LTStraipsns skirtas Czeslawo Miloszo pasiūlytos ketmano interpretacijos tyrimams. Miloszo politinių esė rinkinys „Pavergtas protas“ gali būti laikomas lūžiu atkreipiant pasaulio dėmesį į Baltijos šalių ir visos Rytų Vidurio Europos tragediją. Šis reto įžvalgumo ir subtilumo rinkinys – XX amžiaus politikos ir literatūros jungties šedevras – demaskavo totalitarizmo nematomąją pusę, jame glūdinčias neapykantą ir manipuliacijas. „Pavergtame prote“ Miloszas atvėrė neapykantos formą. Rašytojas prasiskverbė į psichikos gelmes, kuriose neapykanta pateikia save kaip tikėjimą. Jis atskleidė, kodėl ir kaip neapykanta linkusi prisidengti meile bei lojalumu, užuot veikusi atvirai. Kita vertus, Miloszas, analizuodamas totalitarinę žmogaus programavimo, smegenų plovimo ir manipuliacijų masėmis sistemą, pasiūlė naują ketmano interpretaciją, kuri leidžia ketmaną paversti transideologine ir transcivilizacine idioma, vienodai gerai veikiančia tiek religinėse, tiek sekuliarinėse ideokratijose. Ši provokatyvi ir mintį stimuliuojanti ketmano interpretacija įgalino Miloszą atskleisti skirtingas literatūrines priemones bei interpretacines technikas, padedančias autoriams nuslėpti savo tikruosius politinius, moralinius, religinius ir estetinius įsitikinimus bei jausmus. Šias priemones ir technikas ištobulino Rytų ir Vidurio Europos rašytojai, kurie desperatiškai mėgino ne tik fiziškai išlikti, bet kiek įmanoma padoriai veikti ciniško melo ir griežtos cenzūros pasaulyje.
ENThe article is aimed at researching the interpretation of ketman offered by Czeslaw Milosz. Milosz’s collection of political essays “Pavergtas protas” may be considered a crucial moment in attracting the world’s attention to the tragedy of the Baltic States and the whole eastern and central Europe. This collection is a masterpiece of the 20th c. politics and literature. It exposed the invisible side of totalitarianism and hatred and manipulations it disguised. In his “Pavergtas protas”, Milosz revealed the form of hatred. The writer penetrated into the depth of psychical mind, where hatred is presented as belief. He revealed why and how hatred tends to disguise under love and loyalty instead of acting openly. On the other hand, Milosz, when analysing the totalitarian system of human programming, brainwashing and mass manipulation, offered a new interpretation of ketman, which allows transforming ketman into a trans-ideological and trans-civilizational idiom, which equally well operates in religious and secular ideocracies. This provocative and thought-provoking interpretation of ketman enabled Milosz to reveal different literary means and interpretation techniques, which help authors disguise their actual political, moral, religious and aesthetic believes and feelings. Writers of Eastern and Central Europe improved these means and techniques. They desperately tried to physically survive and act in the worlds full of cynical lies and strict censorship to the most possible decent extent.
