LTRašytojas Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876-1944) buvo spalvinga ir įvairiapusiška XX a. pirmosios pusės asmenybė, lietuvis, negalėjęs gyventi be lenkų kultūros ir troškęs Lietuvos ir Lenkijos susitaikymo. Remiantis rašytojo straipsniais ir viešais pasisakymais siekiama atskleisti jo politines pažiūras ir Lietuvos koncepciją. Didžiausias dėmesys skiriamas 1905 m. Krokuvoje pasirodžiusiai Herbačiausko studijai „Lietuvos atgimimas lenkiškosios idėjos atžvilgiu“, kurioje išdėstytos idėjos – raktas į Herbačiausko politinę veiklą. Apibendrinant teigiama, kad Herbačiausko politinė veikla rėmėsi minėtoje studijoje išdėstytomis idėjoms, kurios buvo artimos Lietuvos krajovcų programai. Kaip ir krajovcai, Herbačiauskas jautėsi esąs LDK pilietis, jis pasisakė už laisvą Lenkijos ir Lietuvos (ir Baltarusijos) federaciją, paremtą lygiomis visų piliečių ir tautybių teisėmis. Nekreipdamas dėmesio į Lietuvoje ir Lenkijoje dominuojančias nacionalistines nuotaikas, skelbė iš romantinės tradicijos atėjusią tautos kaip visų luomų vienybės idėją, troško suvienyti bajoriją ir liaudį, bajoriškąją ir liaudies kultūrą, sutaikyti istoriją ir dabartį. Daugkartinės Herbačiausko pastangos tarpininkauti tarp dviejų konfliktuojančių šalių, siekiant jas sutaikyti tolerancijos ir krikščioniškos meilės dvasia, baigėsi nesėkmingai. Dėl to Herbačiauskas tapo svetimas abiem kraštams. Nesugebėjęs prisitaikyti prie naujų politinių tendencijų liko vienu iš paskutiniųjų LDK piliečių, panašiai kaip saujelė Lietuvos krajovcų: Ludwikas Abramowiczus, Konstancja Skirmunt, Mykolas Römeris ir keletas kitų.
ENThis article examines the political ideas of the Lithuanian and Polish writer, Josef Albin Herbaczewski, presented in his book. The Rebirth of Lithuania According to the Polish Idea, published in 1905. Throughout his life, Herbaczewski was faithful to his principles and tried to help resolve the Polish-Lithuanian conflict, reconcile the common people of Lithuania with the nobility and bring the Polish and Lithuanian cultures into harmony. His political program was close to that of the Lithuanian krajovcy, which proposed a free federation of three independent and equal states: Lithuania, Poland and Byelorussia. This federation was to have been based on equal cultural, political and economic rights for all its citizens and all their respective nationalities. Herbaczewski not only wrote articles and books on this subject, he also tried to be an intermediary between Poland and Lithuania. His unsuccessful cultural visits to Poland in 1927 and 1928 proved that, because of the predominant tendency toward nationalism, both the Lithuanians and the Poles were not ready to resolve the conflict in ways consonant with tolerance.