Bridging knowledge and action: understanding the link between sustainability awareness and consumption habits among Lithuanian and Polish students

LTStraipsnyje nagrinėjamas tvarus vartojimas 2030 m. Tvaraus vystymosi tikslų (angl. SDG) kontekste, pabrėžiant 12 tikslą, susijusį su tvariu vartojimu ir gamyba. Tyrimo tikslas – ištirti ryšį tarp studentų žinių apie tvarumą ir jų faktinių vartojimo pasirinkimų. Kitaip nei dauguma tyrimų, kuriuose tvarus vartojimas nagrinėjamas pirmiausia rinkodaros kontekste, šiame straipsnyje dėmesys skiriamas vartojimo elgsenos aspektams. Empirinė apklausa atlikta tarp 777 universitetų studentų Lietuvoje (n = 477) ir Lenkijoje (n = 300). Klausimyne buvo 41 uždaro tipo teiginys; jie suskirstyti į penkias grupes: žinios apie tvarumą, tvarus požiūris, tvarus elgesys, tvari motyvacija pirkti maistą ir tvari motyvacija pirkti drabužius. Respondentai teiginius vertino pagal 5 balų Likerto skalę. Duomenys analizuoti naudojant aprašomąją statistiką, patikimumo testavimą (Cronbach α), normalizavimą ir Spearmano koreliacijos analizę. Rezultatai rodo, kad respondentai iš Lenkijos surinko daugiau balų nei respondentai iš Lietuvos žinių, požiūrio ir tvaraus elgesio srityse. Vis dėlto abiejose šalyse tvaraus elgesio motyvacija yra silpnesnė priimant faktinius pirkimo sprendimus, ypač susijusius su drabužiais. Buvo nustatyta statistiškai reikšminga vidutinė koreliacija tarp žinių, požiūrio ir elgesio, taip pat tarp tvarios motyvacijos pirkti maistą ir drabužius. Įdomu, kad nebuvo pastebėta jokios koreliacijos tarp mėnesinių pajamų ir tvarios motyvacijos. Tyrimas atskleidžia atotrūkį tarp tvarumo sąmoningumo ir faktinių vartotojų veiksmų. Šie rezultatai pabrėžia švietimo ir politikos iniciatyvų, kurios ne tik didina sąmoningumą, bet ir paverčia jį konkrečiais elgesio pokyčiais, svarbą. Reikšminiai žodžiai: tvarus vystymasis; tvarus vartojimas; studentų elgesys; Lietuva; Lenkija.

ENThis article examines sustainable consumption in the context of the Agenda 2030 Sustainable Development Goals (SDGs), with particular emphasis on Goal 12 related to sustainable consumption and production. The study aims to analyse the relationship between students’ awareness of sustainability and their actual consumption choices. Unlike much of the research that frames sustainable consumption primarily in a marketing context, this paper focuses on behavioural aspects of consumption. An empirical survey was conducted among 777 university students in Lithuania (n = 477) and Poland (n = 300). The questionnaire included 41 closed-ended statements grouped into five constructs: knowledge of sustainability, sustainable attitudes, sustainable behaviour, sustainable motivation for buying food, and sustainable motivation for buying clothes. Respondents rated the statements on a 5-point Likert scale. Data were analysed using descriptive statistics, reliability testing (Cronbach’s α), normalisation, and Spearman’s correlation analysis. The findings indicate that Polish respondents scored higher than Lithuanian respondents in knowledge, attitudes, and sustainable behaviour. Nevertheless, in both countries, sustainable motivation is weaker when making actual purchase decisions, particularly regarding clothing. Statistically significant moderate correlations were found between knowledge, attitudes, and behaviour, as well as between sustainable motivation to buy food and clothing. Interestingly, no correlation was observed between monthly income and sustainable motivations. The study highlights the gap between sustainability awareness and actual consumer practices. These results underline the importance of educational and policy initiatives that not only raise awareness but also translate it into concrete behavioural changes. Keywords: sustainable development, sustainable consumption, student behaviour, Lithuania, Poland.