LTStraipsnyje analizuojamas sovietinio laikotarpio palikimas, kuris daro įtaką dabartinei aplinkosaugos būklei. Tyrinėjamos aplinkosaugos problemos, iškylančios miestuose ir kaime. Analizėje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į po 1990 metų įvykusius institucinius pokyčius, taip pat socialinius bei ekonominius faktorius. Tyrimas atskleidžia, kad sovietiniu laikotarpiu tarp miesto ir kaimo nubrėžta aiški takoskyra išnyko. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą turėjo didelį poveikį aplinkos kaitai. Įvertinti jį sunku dėl perspektyvos stokos. Lietuvos pasirašytos įvairios tarptautinės konvencijos ir įstojimas į Europos Sąjungą skatina stiprinti aplinkos apsaugą. Vis dėlto tyrimas rodo, kad dviejų greičių miesto ir kaimo plėtra tęsiama. Vietos savivaldybės, turinčios žmogiškųjų ir finansinių išteklių, vykdo įvairius vietos plėtros projektus. Autonominių savivaldybių centrai yra atitrūkę nuo mažų miestelių ir kaimų problemų. Kaimo plėtrą įtakoja geografiniai veiksniai – mažas tankis, atokumas nuo miesto centrų ir prastas prieinamumas. Už vystymąsi atsakingų institucijų inertiškumas, biurokratinis požiūris, politinės valdžios mentalitetas ir praktika, vis dar pasižyminti sovietinės biurokratijos įpročiais, gali sulėtinti europinio modelio perkėlimą. Todėl būtina stiprinti administracinius gebėjimus vietos ir regionų lygiu. Vakarų ekspertų patirties perėmimas atlieka svarbų vaidmenį pritaikant naujus aplinkosaugos metodus ir prieigas.