L'adhésion de la Lituanie à l'Union européenne Lithuania

LTBaltijos šalių stojimo į Europos Sąjungą procesas susijęs su geopolitine padėtimi. Baltijos valstybių įstojimas į ES nėra tik įsitraukimas į Europos kultūrą, perimant jos vertybes, bet ir glaudžiai susijęs su ekonominiais klausimais, gynyba bei saugumu. 2002-ieji yra istoriniais metai, kai Lietuva buvo pakviesta stoti į ES ir į NATO. Politine prasme abi pergalės yra vienodai svarbios, tačiau daugumos nuomone pastaroji yra konkretesnė. Lietuvos ekonominė raida priartina ją prie kitų Europos Sąjungos valstybių. 2002 m. Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominis augimas buvo didesnis nei kitose Vidurio Europos valstybėse. Prekybos santykiuose išryškėjo persiorientavimas į Vakarus. Proporcingai išaugo prekyba tarp ES ir Baltijos šalių. Nors ekonominio augimo trajektorija Europos Sąjungos atžvilgiu yra panaši visose Baltijos šalyje, ji atskleidžia tam tikrus kiekvienai šaliai būdingus kriterijus, kurie aptariami šiame straipsnyje. Po Kopenhagoje vykusio ES viršūnių susitikimo Lietuvos spauda ir politinė valdžia džiaugėsi, kad Lietuva sugebėjo gauti didžiausią finansinę paramą. Tie skaičiai užmaskavo pagrindines problemas, kurias Lietuva turės spręsti po įstojimo. Tai – anklavu išliekanti Rusijos Kaliningrado sritis ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Vidurio ir Rytų Europos regione Baltijos šalys pasižymi istoriniu ir geopolitiniu solidarumu. Lietuva išsiskiria kaip žemės ūkio šalis, kultūriniu požiūriu artimesnė kitoms Vidurio Europos valstybėms.