State policies, uneven economic development and environmental regulation in urban and rural Lithuania

LTNepriklausomybę atkūrusi Lietuva užsibrėžė tikslus liberalizuoti ekonomiką, valstybės valdymą bei įstoti į Europos Sąjungą (ES). Narystės ES siekiančiai jaunai valstybei iškilo būtinybė suformuoti tokią aplinkosaugos politiką, kuri atitiktų ES keliamus tvarios plėtros reikalavimus. Tinkamą aplinkosaugos politikos formulavimą ir įgyvendinimą Lietuvoje apsunkimo sovietinės epochos palikimas, ekonominio ir politinio režimų transformacijos keliami iššūkiai. Dėl didelių ir sparčių to meto politinių, ekonominių ir socialinių pokyčių pagilėjo skirtis tarp miesto ir kaimo. Knygos skyriuje nagrinėjami minėti Lietuvos ekonomikos ir aplinkosaugos politikos pokyčiai bei jų įtaka miesto ir kaimo skirčiai. Analizuojamas sovietinio režimo vykdytos politikos poveikis aplinkai, naujų socioekonominių sąlygų ypatumai žlugus Sovietų Sąjungai, ekonominiai ir socialiniai iššūkiai Lietuvos aplinkosaugos politikai šaliai tapus ES nare. Bandoma atskleisti, kokiais naujais mechanizmais ir veiksmo formomis yra pagrįsta nepriklausomos Lietuvos aplinkosaugos politika, kokia yra šių mechanizmų ir formų erdvinė konfigūracija. Skyrius pradedamas sovietinės epochos palikimo, kuris daro reikšmingą įtaką dabartinei aplinkos būklei Lietuvoje, apžvalga. Toliau analizuojamos aplinkosaugos problemos Lietuvos miestuose ir kaimiškose vietovėse, aptariama po 1990 m. vykusi institucinė valstybės transformacija ir šios transformacijos sukelti socialiniai bei ekonominiai pokyčiai. Galiausiai įvertinamas Lietuvos narystės ES poveikis aplinkos būklei Lietuvos urbanistinėse teritorijose bei kaimiškose vietovėse.

ENHaving restored its independence, Lithuania set the following objectives: to liberalise the market and state administration and to join the European Union (EU). The young state seeking EU membership faced the necessity to form an environmental policy consistent with EU requirements for sustainable development. Proper formation and implementation of the environmental policy in Lithuania was obscured by the Soviet legacy and transformation challenges of the economic and political regimes. Big and rapid political, economic and social changes of the period increased the gap between urban and rural areas. The section of the book analyses the above changes in Lithuanian economic and environmental policy and their impact and the gap between rural and urban areas. The impact of the Soviet policy on the environment, new peculiarities of social and economic conditions after the collapse of the Soviet Union, economic and social challenges to Lithuania’s environmental policy after joining the EU are analysed. The author attempts to reveal the new mechanisms and forms of activities that provide the basis for the environmental policy of the independent Lithuania and the spatial configuration of its mechanisms and forms. The section opens with a review of the legacy of the Soviet epoch, which has a huge impact on the current situation in Lithuania. Then the author proceeds with the analysis of environmental problems in Lithuanian towns and rural areas, discusses the institutional transformation of the state in 1999 and its social and economic outcomes. Finally, the author assesses the impact of Lithuania’s EU membership on the environment in Lithuanian urban territories and rural areas.