Keli Henriko Radausko poezijos simboliai

LTStraipsnyje nagrinėjamos poeto Henriko Radausko eilės filosofiniu, psichoanalitiniu požiūriu. Radausko kūryba priskirtina tai poezijos krypčiai, kuri apibūdinama kaip neoromantizmas, simbolizmas, akmeizmas ar kitaip. Tačiau, autoriau požiūriu, ji netelpa išvedamose meno raidos schemose. Radausko poetinis potyris atviras ir imlus įvairiausiems Gamtos ir itin daugialypės Kultūros aplinkumos įspūdžiams ir poveikiams, patirtiems išgyvenimams, pasąmonės nuojautoms, vaizduotės galiai, suteikiančiai poeto ištartam žodžiui daugybę vaivorykštės spalvų ir atspalvių. Straipsnio autorius nagrinėja keletą Radausko poezijos simbolių. Pastebi, kad jo poezijoje apčiuopiami visatą sudarančių elementų, pirmiausia, ugnies ir vandens, įvaizdžiai. Ugnies ir vandens elementų atspindžių iškyla savaime, nejučiomis iš poeto pasąmonės gelmių ir hipnotinių būsenų, sapnų. Tie elementai įgauna įvairių pavidalų – vaizdų, metaforų, ženklų, prasminių minties akcentų. Melancholija, kaip esmingiausia Radausko pasaulėjautos emocinė tonacija, savaip nuspalvina ir nudažo jo ištartus žodžius ir poetinius vaizdus bei įvaizdžius, epitetus. Radausko melancholija prigimtinė; ji suteikė poeto žodžiams vidinės jėgos ir paslaptingumo. Apžavėtas gamtos ir žmogaus rankų sukurtų tobulų formų, jų didingumo ir grožio, poetas tarsi nejučiomis užsimena ir apie jų laikinumą, dūlėjimą ar griūtį. Gamtos kontempliacija ir subtilus kultūrinis sublimavimas neišvengia melancholijos šviesos ir jos elegiško graudulio.

ENThe article analyses the poetry by the famous Lithuanian poet Henrikas Radauskas (1910-1970) in terms of philosophical and psychoanalytical aspects. The author of the article elaborates on the symbols and metaphors employed by the poet. They testify a unique and peculiar perception of the world and a link between the dream and the four fundamental elements - fire, water, air and earth. The article highlights the aspect of melancholic attitude in the poetry by Henrikas Radauskas.