Valdų antpuoliai - terminologijos klausimas

LTTyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos nusikalstamumą neretaitenka aptikti bylų apie specifinius to meto teisinius nusižengimus – dažniausiai ginkluotus ir smurtinius svetimų valdų užpuolimus ir nusiaubimus (antpuolius). Šie nusižengimai būdingi Abiejų Tautų Respublikos regionui. Vėlyvaisiais viduramžiais ir Naujųjų laikų pradžioje tokio tipo ginčų tarp feodalų būta nemažai. Nagrinėjamų nusikaltimų terminologija nėra nusistovėjusi. Originalo kalbomis jie vadinti "imiptio", "invasio", "najazd", "zajazd", "napašč", "наехание", "найсте", "наложение", "наезд", "наездка". Peržvelgus neblogai išlikusias XVIII a. Vilniaus pavieto pilies teismo knygas, kuriose vyrauja lenkų kalba, galima pasekti, kokia buvo antpuolio termino vartosena šioje kalboje minėtuoju laikotarpiu LDK teritorijoje - Vilniaus regione. Lenkų kalboje antpuoliui apibūdinti vartojami "najazd", "zajazd" terminai. Vilniaus pavieto bajoriško kriminalinio pilies teismo terminologijoje neginčijamai vyraujantis yra "najazd" terminas. Lietuvių istoriografijoje vartojami "antpuolio", "užpuldinėjimo", "užpuolimo", "ginkluoto užpuolimo" terminai. Nors užpuolimo terminas nėra iš principo atmestinas, bet jis mažiau atskleidžia nusikaltimo specifiką - visų pirma jos staigumą, neilgą trukmę, organizuotumą ir masiškumą. Užpuolimą organizuoti iš principo gali ir vienas žmogus, antpuolis įmanomas tik dalyvaujant daugiau asmenų. Užpuolimas gali įvykti spontaniškai, o antpuolis yra bent jau minimaliai planuojamas, todėl "antpuolis" yra tinkamesnis terminas.

ENThe analysis of criminality of the szlachta of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) points out the cases about the specific legal offences of that period: mainly armed and violent attacks and devastations of foreign land. These offences are characteristic of the region of the Polish-Lithuanian Commonwealth. In the Late Middle Ages and at the beginning of the New Ages disputes of this type were common among feudalists. The terminology of the analysed offences is not steady. They were called imiptio, invasio, najazd, zajazd, napašč, наехание, найсте, наложение, наезд, наездка in original languages. The analysis of the surviving books of the 18th c. Vilnius Powiat Castle Court, mainly in the Polish language, enables monitoring of the use of the term “attack” in this language during the given period in the GDL territory – Vilnius region. The terms najazd and zajazd were used in the Polish language to denote an attack. The term najazd definitely prevailed in the terminology used by Vilnius Powiat Noble Criminal Castle Court. The terms of antpuolis [onslaught], užpuldinėjimas [raid], užpuolimas [attack], ginkluotas užpuolimas [armed attack] are used in Lithuanian historiography. Although the term užpuolimas is not to be rejected in principle, it reveals the specificity of the crime to a smaller extent – firstly, its suddenness, shortness, organisation and massiveness. Užpuolimas could be in principle organised by one person, whereas antpuolis was only possible by a larger number of people. Užpuolimas might be carried out spontaneously, whereas antpuolis requires at least minimal planning; therefore, antpuolis is a more suitable term.