Lietuvos diduomenė Abiejų Tautų Respublikos santykiuose su Šventuoju Sostu Baroko epochoje. Nutylėtoji istorijos pusė

LTLietuvos ir Vatikano ryšiai, nulemti įvairių istorinių aplinkybių, plėtoti per ilgą Lietuvos valstybės raidos tarpsnį. Prie šių santykių plėtros daug prisidėjo svarbiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės: Radvilos, Chodkevičiai, Pacai, Sapiegos, turėjusios lemiamos įtakos ne tik Lietuvai, bet ir visai Abiejų Tautų Respublikai. Ryšiai su Vatikanu XVII a. buvo vieni svarbiausių Respublikos santykiuose su Europos valstybėmis. Šiame straipsnyje siekta atskleisti anksčiau nutylėtą Lietuvos diduomenės vaidmenį Respublikos santykiuose su Šventuoju Sostu XVII a. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos diduomenės ir Vatikano santykių problematika yra labai plati tema, gausi tiek archyvinių, tiek ir ikonografinių šaltinių, atskleidžiančių pačias slapčiausias Lietuvos istorijos ir kultūros kertes bei painiausius jos kelius. Ribotos apimties straipsnyje išsiaiškinti įvairialypius šios temos aspektus neįmanoma. Juo labiau, kad ilgą laiką Lietuvos istoriografinė mintis Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius nagrinėjo vien vienuolijų ir vyskupijų istorijos studijomis, kurių pagrindinis tikslas – sielovados bei pastoraciniai dalykai. Aišku viena, XVII a. Lietuvos didikai – Radvilų ir Pacų giminės – buvo tvirtas Šventojo Sosto ramstis sudėtinguose Baroko epochos Europos kultūros ir Bažnyčios istorijos vingiuose. Jie rėmė popiežių ketinimus ir atliko tarpininkų vaidmenį diplomatiniuose santykiuose tarp Šventojo Sosto ir Respublikos valdovų. Tuo aiškiai parodydami, kad Lietuvos diduomenė buvo sudėtingų ir pačių jautriausių XVII a. Europos visuomenės, dvasinės ir kultūrinės raidos procesų dalis. Lietuvos didikų giminės, būdamos globalių procesų veikėjai, darė įtaką ne tik Lenkijos ir Lietuvos valstybės, bet ir platesnio regiono politinei bei kultūrinei raidai.

ENLithuanian and Vatican relations determined by various historical circumstances were developed during a long period of the formation of the State of Lithuania. The major noblemen families of the Grand Duchy of Lithuania: Radziwiłł, Chodkiewicz, Pacowie, Sapieha, who critically influenced both Lithuania and the entire Polish-Lithuanian Commonwealth, highly contributed to the development of these relations. The paper aims to reveal the previously concealed role of Lithuanian nobility in the relations of the Commonwealth with the Holy See in the 17th c. The problems of these relations are a very wide theme, rich in both archival and iconographical sources, disclosing the most secret corners of Lithuanian history and culture as well as its most intricate roads. The limited scope of the paper makes it impossible to ascertain versatile aspects of this topic. Particularly with regard to the fact that the Lithuanian historiographical thought for a long time investigated the relations of Lithuania and the Holy See by only studying monkhood and diocese history that mainly aimed at pastoral care. The 17th c. Lithuanian nobility – the Radziwiłł and Pacowie families – were a strong support of the Holy See in the complex turns of Baroque European culture and Church history. They supported popes’ intentions and performed intermediates’ role in diplomatic relations between the Holy See and the rulers of the Commonwealth. In this way they expressly showed that Lithuanian nobility was part of the complex and most sensitive processes of European social, spiritual and cultural development in the 17th c. Lithuanian noble families, being the actors in global processes, affected the political and cultural development of not only the Polish-Lithuanian Commonwealth, but also a wider region.