Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvė: geopolitinė perspektyva XVI a. naratyviniuose tekstuose
LTStraipsnyje, analizuojant Lietuvos metraščius, XVI a. kronikų tekstus, įvairių autorių poleminius, poetinius ir biografinius kūrinius ieškoma LDK valstybės erdvės pojūtį, jos teritorinį modelį ir geopolitinę tapatybę išryškinančių detalių. XVI a. naratyviniuose šaltiniuose fiksuojamas LDK, kaip regiono geopolitinės jėgos, įvaizdis atskleidžia specifinį valstybės erdvės diskursą, kurio svarbiausiu pamatu laikytina XV a. pirmosios pusės Vytauto sukurtos valstybės koncepto refleksija. Būtent XVI a. ryškūs LDK teritorijų praradimai padėjo įsitvirtinti Vytauto, kaip užkariautojo ir valstybės erdvės kūrėjo, įvaizdžiui. Nepaisant to, jog Lietuvos valstybės ekspansijos mastai XV a. pabaigoje ėmė tirpti, mentalinėje valstybės sąmonėje įsigalėjęs fiksuotas XV a. pirmosios pusės valstybės teritorinis vaizdinys konservavo galimybę adekvačiai vertinti istorinių pokyčių tendencijas ir skatino kurti valstybės egzistencijos modelius būtent minėto diskurso rėmuose. XVI a. naratyviniame diskurse Lietuvos valstybės erdvės modelis daugiaplanis ir orientuotas įvairiomis kryptimis. Didžiausias tekstų autorių interesas susijęs su valstybės Rytų ir Pietvakarių erdvės pojūčio išryškinimu – Lenkijos ir Lietuvos teritorinis konfliktas dėl Podolės ir Voluinės gana dažnai atsidurdavo XVI a. intelektualų dėmesio centre. Lietuvos metraščių tradicijoje konkrečių geografinių detalių apie valstybės erdvės, jos ribų klausimą nėra daug, jos dažnai tėra tik simbolinės, persmelktos emocine priklausomybe Vytauto asmeniui. Analizė atskleidė, jog LDK autoriai gyvybinę valstybės erdvę suvokė imperijos pavidale.
ENThe article, by analysing Lithuanian metrics, texts of chronicles of the 16th c. and polemic, poetical and biographic works of various authors, seeks to define details highlighting the feeling of space of the GDL, its theoretical model and geopolitical identity. The 16th c. narrative sources depict the GDL as a geopolitical power of the region, the image of which reveals a specific discourse of the state space with the reflection of the concept of the state created by Vytautas in the first half of the 15th c. to be its key fundament. Prominent territorial losses the GDL experienced in the 16th c. helped Vytautas establish himself as a conqueror and creator of the state space. Irrespective of the fact that the scopes of the Lithuanian territorial expansion started diminishing at the end of the 15th c., the state territorial image of the first half of the 15th c. prevailing in the mental conscious of the state blocked the possibility of adequate assessment of tendencies in changes and encouraged the creation of models of existence of the state within the frame of the above discourse. The 16th c. narrative discourse discloses а multifaceted model of the space of the Lithuanian State oriented in many directions. The greatest interest of text authors was associated with highlighting the spatial sensation of the east and southeast of the state – the territorial conflict between Poland and Lithuania over Podolia and Volynia often came into focus of the 16th c. intellectuals. The tradition of Lithuanian annals does not provide a lot of specific geographical details about the issue of the state’s space and its borders; they are frequently only symbolic. The analysis revealed that the authors of the GDL perceived the state space in an imperial form.
