Globalizmas, transnacionalizmas ir lokalizmas XXI a. vaizduojamajame mene: Kinijos atvejis

LTStraipsnyje siekiama išsiaiškinti kritinį kinų požiūrį į dabartinius meno globalizacijos procesus ir jų santykį su tradicine kinų kultūra, kiniška tapatybe bei menu. Šios problemos nagrinėjamos iš dviejų perspektyvų – kinų meno kritikų ir pačių menininkų. Atitinkamai tyrimas skirstomas į dvi dalis. Pirmoje straipsnio dalyje, daugiausia remiantis pirminiais šaltiniais, aptariamas kinų meno kritikų ir tyrinėtojų (Gao Minglu, Wu Hung, Zhu Qingsheng, Hou Hanru, Leng Lin ir kt.) požiūris į dabartinio kinų meno vertinimą pasaulinėje (vakarietiškoje) meno rinkoje ir moderniojo Vakarų meno istorijos diskurso kontekste. Antroje straipsnio dalyje glaustai apžvelgiamas XXI a. kinų vaizduojamasis menas, išskiriant svarbiausias temas ir sritis, kuriose menininkai įžvelgia didžiausias šiuolaikinės kinų visuomenės, kultūros ir meno problemas bei trūkumus ir kurias kritikuoja, parodijuoja ar ginčija. Atsižvelgiant į šias temas, aptariami kai kurie meno kūriniai ir trumpai pristatomos tam tikros jų atstovaujamos meno kryptys, tokios kaip „blizgesio menas“, „kūno menas“ ir „šoko menas“. Taip pat siekiama parodyti, kaip šiuose meno kūriniuose permąstomi, perdirbami ir panaudojami lokaliosios (kinų) kultūros elementai bei motyvai ir kaip jie derinami su globaliosios kultūros bei meno aktualijomis. Siekiant atskleisti XXI a. kinų meninės raiškos priemonių įvairovę, apžvelgiama ne tik Vakaruose turbūt geriausiai žinoma tapyba (Zeng Fanzhi, Zhang Hongtu, Feng Zhengjie), bet ir kiti žanrai: performansas (Zhang Huan, Song Dong, Yin Xiuzhen, Zhu Yu), instaliacija (Huang Yongping, Gu Dexin, Wu Shanzhuan), fotografija (Zhao Bandi, Wang Qingsong) ir skulptūra (Sui Jianguo, Chen Wenling). Esminiai žodžiai: avangardinis menas, politinis popmenas, ciniškasis realizmas, blizgesio menas, kritika, globalizmas, kiniškumas, vartotojiškoji kultūra.

ENThe article aims to clarify the critical attitudes of Chinese art critics and artists, both in China and in the West, towards the globalisation of contemporary art and its relationship with traditional Chinese culture, identity, and art. To this end, the first part of the article discusses the critical views of Chinese art critics and curators, including Gao Minglu, Wu Hung, Zhu Qingsheng, Hou Hanru, Leng Lin, and others, on the representation of contemporary Chinese art in the global (Western) art market and within the discourse of modern Western art history. The second part examines contemporary Chinese artists’ critical reflections on the major problems facing Chinese society and art, including the ecological crisis, the materialisation and marketisation of social values and personal lives, the commercialisation of art, and cultural homogenisation. To demonstrate the diversity of artistic expression through which these issues are addressed, the analysis covers not only works by some of the best-known contemporary Chinese painters, such as Zeng Fanzhi, Zhang Hongtu, and Feng Zhengjie, but also works in other genres: performance art (Zhang Huan, Song Dong, Yin Xiuzhen, Zhu Yu), installation art (Huang Yongping, Gu Dexin, Wu Shanzhuan), photography (Zhao Bandi, Wang Qingsong), and sculpture (Sui Jianguo, Chen Wenling). Keywords: avant-garde art, political pop art, cynical realism, gaudy art, criticism, globalism, Chineseness, consumer culture.