Valstybės erdvės samprata Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės dokumentuose (XV-XVI a.)

LTStraipsnyje siekiama įvertinti LDK teisės dokumentus kaip specifinę tyrinėjamo laikotarpio šaltinių grupę, ieškant informacijos apie valstybės erdvės vertinimo ir teritorijos suvokimo būdus bei jų išraišką valstybės teisinę padėtį reglamentuojančiuose dokumentuose. Užuominų apie valstybės ribas, atspindinčias savos ir svetimos teritorijos sankirtas, sutinkama įvairaus pobūdžio šaltiniuose. Siekis išlaikyti valstybės teritorijos vientisumą, užtikrinti integruotų žemių politinės priklausomybės tęstinumą atsispindėjo daugelyje valstybės teisinių aktų. Bendravalstybinės (steigtos visai LDK teritorijai) ir sritinės (nelietuviškoms LDK sritims steigtos) privilegijos, kaip ypač svarbi XV-XVI a. valstybinio pobūdžio dokumentų grupė, gerai iliustruoja buvusias šio siekio perspektyvas. 1447 m. Kazimiero privilegija davė toną tolesnių bendravalstybinių privilegijų turinio pamatui. Čia deklaruota idėja užtikrinti nekintamą valstybės teritorijos plotą buvo atkartota bene visose kitų valdovų privilegijose ir perkelta į Pirmojo Lietuvos Statuto turinį. Sritinių privilegijų teisinis pamatas taip pat buvo paremtas politinio solidarumo demonstravimu Lietuvos valstybei mainais už įvairių teisių ir lengvatų užtikrinimą. Šiose privilegijose fiksuojama teisinė teritorijos vientisumo garantija diskurso "pagal senovę" rėmuose taip pat kūrė ir formavo Lietuvos valstybės ir integruotų nelietuviškų žemių bendrą erdvės sampratą ir jos užtikrinimo būdus.

ENThe article seeks to assess legal documents of the GDL as a specific group of sources of the period in question, to search for information on how the state domain was regarded and the state territory understood and in what ways those concepts were expressed in documents regulating legal status. Hints on state borders reflecting the intersection of the own and foreign territory can be come across in various sources. The aspiration to preserve the integrity of the state territory, to ensure the continuous political dependence of integrated regions was reflected in various legal acts of the state. The group of privileges applied for the entire state of the GDL and certain regions (non-Lithuanian regions of the GDL) is a very important group of state documents of the 15th–16th c., which well illustrates the then prospects of this goal. The privilege granted by Casimir in 1447 created the grounds for the content of other privileges common to the state. Its idea of ensuring the stable territorial area of the state was reiterated in nearly all the privileges of other rulers and transposed into the content of the First Statute of Lithuania. The legal core of regional privileges was also based on demonstration of political solidarity for the state of Lithuania in exchange to assurance of various rights and benefits. The legal guarantee of territorial integrity documented in the privileges, in the framework of the discourse “in line with the old times”, was also creating and shaping common perception of the domain of the Lithuanian state and integrated non-Lithuanian lands as well as ways to secure this common area.