Representation of character in translation : Helen Fielding's "Bridget Jones's diary"

LT[...] Straipsnyje pabrėžiama, kad Helen Fielding romane „Bridžitos Džouns dienoraštis“ ypač ryški intertekstualumo problema, nes kūrinyje gausu atvira ir paslėpta forma perteikiamų sąsajų su „aukštosios kultūros“, t.y. literatūros, populiariosios kultūros, politiniu, socialiniu, psichoanalitiniu ir kitais diskursais. Šie diskursai sudaro kūrinio subtekstą, kurio reikšmės veikia teksto interpretaciją / vertimą. Šiuo požiūriu literatūros kūrinio vertimas yra galutinė skaitytojui pateikiama per vertėjo interpretacijos prizmę suvokta kūrinio reikšmė. [...] Remiantis temiškai sugrupuotais pavyzdžiais, straipsnyje iliustruojama, kaip tai paveikia verstinio teksto retoriką, stilistiką bei registrą. Aptariama, kokią įtaką diskursinė išraiška turi charakterio suvokimui. Ypač daug dėmesio skiriama Helen Fielding romano sąsajoms su Jane Austen romanu „Puikybė ir prietarai“ – atsižvelgiama į Fielding teiginį, jog „Bridžitos Džouns dienoraštis“ parašytas pasinaudojus minimo Austen romano siužetu (plot) ir suteikus jam kitokią naratyvinę raišką. Tokia intertekstualumo forma straipsnyje analizuojama remiantis Rachel Blau DuPlessis teiginiu, kad tradicinių naratyvo formų, tokių kaip meilės romanas (romance) ar tapsmo romanas (quest) pakeitimas prilygsta socialinių bei ideologinių normų, įkūnytų tokiuose naratyvuose, kritikai. Analizuojant charakterio perteikimo vertime problemą, teigiama, jog verstiniame tekste pastebimi charakterizavimo aspektai skatina kritiškai vertinti struktūrinius skirtumus tarp originalo ir vertimo kalbų bei intertekstiniuose ryšiuose atsirandančias konotacijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų grožinė literatūra; Charakterio perteikimas; Helen Fielding; Intertekstualumas; Vertimas; „Bridžitos Džouns dienoraštis“; English fiction; Helen Fielding; Intertextuality; Representation of character; Translation; „Bridget Jones Diary“.

ENThe article emphasizes that the novel “Bridget Jone’s Diary” by Helen Fielding has a prominent issue of intertextuality, since the book is abundant with direct or disguised links with discourses of “the high culture”, i.e. literature, popular culture, political, psychoanalytical and other discourses. These discourses create the subtext of the book, the meanings of which have certain impact on the interpretation/translation of the text. In this respect the translation of this literature work is a final meaning transferred to the reader through the translator’s interpretation and perception. The grouped examples in the article illustrate this impact on the rhetoric, stylistics and register of the translated text. The article discusses the impact of the discourse expression on the character perception. A great deal of attention is paid to the relation of the novel by Helen Fielding to Jane Austen’s novel “Pride and Prejudice”. Such form of intertextuality in the article is analysed following a statement by Rachel Blau DuPlessis that replacement of traditional narrative forms, such as romance or quest is equal to criticism of the replacement of social and ideological norms embodied in these narratives. When analysing the problem of character expression in translations, it is maintained that characterisation aspects observed in the translated text encourage critical evaluate of structural differences between the original and the translation and connotations emerging in intertextual relations.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies