Filosofiniai žurnalistikos pagrindai: subjektyviosios objektyvumo šaknys

LTŠis darbas skirtas filosofinio objektyvumo problemos žurnalistikoje nagrinėjimui. Straipsnyje gvildenami objektyvumo principai, siekiama apginti veritistines prielaidas, kurios teigia, kad egzistuoja tikrovė ir tiesa. Šiomis prielaidomis remiasi visa žiniasklaidos ir mokslų veikla. Kai kurie filosofai šias prielaidas neigia, todėl darbe analitinės filosofijos požiūriu siekiama apginti jų teisingumą. Tuo tikslu kritiškai nagrinėjami neigėjų tvirtinimai ir argumentai, kritiškai vertinamos reliatyvizmą įtvirtinančios ir objektyvumą neigiančios postmodernių mąstytojų mintys. Paneigiamas teiginys, kad tikrovė nėra matoma, o objektyvumas nėra pasiekiamas. Darbe gvildenamas subjektyvumo santykis su objektyvumu, išryškinamos dvi subjektyvumo, kuris nėra objektyvumo priešybė, sąvokos. Jos leidžia suprasti, kiek ir kokia prasme subjektyvumas gali būti integrali objektyvumo dalis ar net jo pagrindas. Darbo pabaigoje apžvelgiami klausimai, kurie sudaro žurnalistinio objektyvumo problematiką. Teigiama, kad nors gyvename postmodernizmo amžiuje, tačiau galime rasti priešnuodį jo antiobjektyvioms nuostatoms. Jų galima rasti postmodernizmo ištakose, esančiose modernistinėje aplinkoje. Šiais atžvilgiais Kantas, kaip žymiausias modernizmo filosofas, puikiausiai tinka. Jis padeda pagrįsti veritistines prielaidas, apginti mokslinio ir žurnalistinio objektyvumo galimybę. Todėl prieinama išvados, jog tame pačiame intelektiniame lobyje, iš kurio galima išvesti postmodernizmo teiginius, slypi ir galimybė pateisinti pretenzijas į objektyvią tiesą.

ENJournalism, like science, takes for granted certain fundamental assumptions, including (1) that reality exists; (2) that truths exist; and (3) that reality can be shown by expressing truths about it. These assumptions have been challenged by relativists and postmodernists of various stripes. This paper attempts to overcome the challenge by showing that these assumptions can be vigorously defended (and some kinds of relativism and postmodernism refuted) not only on Aristotelian-Thomistic but also on Berkleian (subjective idealist) and Kantian (transcendental idealist, humankind relativist) grounds. If the latter two approaches can be sustained, then objectivity and subjectivity need not be considered mutually exclusive. This paper is part of a larger project of exploring the foundations of journalistic objectivity.