Kelių Šventosios kairiojo kranto kaimų vietovardžiai

LTStraipsnyje pateikiami buvusio Veprių valsčiaus Šventosios (kairiojo kranto) ir Širvintos (dešiniojo kranto) tarpupio didesnių kaimų - Gavėnonių, Knyzlaukio, Minderiškių, Pauplių, Samantonių, Sližių, Sukinių - vietovardžiai. Tai dirvų, ganiavų, griovių, kalvų ar kalnų, krūmų, miškų, pievų, raistų, tiltų, upelių ir upių vardai, užrašyti straipsnio autoriaus I960 m. renkant duomenis apie širvintiškių tarmę ir jos ribas. Pažymima, kad pirminiai vietovardžiai kilę iš bendrinių žodžių be papildomų darybinių formantų, prie jų galima skirti ir vardus su deminutyvine priesaga. Antriniai vietovardžiai darybos požiūriu skiriami į galūnių, priesagų, priešdėlių vedinius, dūrinius arba sudurtinius ir sudėtinius vardus iš dviejų ar daugiau žodžių. Pažymima, kad yra ir slaviškos kilmės žodžių su lenkų, baltarusių, rusų kalbos šakminis ar darybiniais elementais, Vienas kitas vietovardis sietinas su bendriniu žodžiu, kuris laikomas germanizmu. Visų minėtų kaimų vietovardžiai pateikiami abėcėlės tvarka. Antraštinė forma, atkurta į bendrinę lietuvių kalbą, rašoma juodesnių šriftu. Po jos kursyvu nurodoma, kaip tą vietovardį taria vietos žmonės. Sutrumpinimais pažymima, koks objektas ir kur taip vadinamas. Po objektą apibūdinančių sutrumpinimų skliausteliuose pateikiamos vietos žmonių pastabos, paaiškinančios tuos objektus, jų paskirties pasikeitimus, kitas ypatybes. Toliau stengiamasi paaiškinti, iš kokio bendrinio žodžio vietovardis kilęs ar padarytas, nurodoma pamatinio žodžio reikšmė.

ENThe paper presents the place names of the villages of Gavėnonys, Knyzlaukis, Minderiškai, Paupliai, Samantonys, Sližiai, Sukiniai of the former Vepriai Volost, lying between the Rivers Šventoji (left bank) and Širvinta (right bank). They include the names of fields, pastures, trenches, hills, mounds, bushes, woods, meadows, marshes, bridges, streamlets and rivers written down by the author of the paper in 1960 when collecting data about Širvintos subdialect and its boundaries. Primary place names have originated from appellatives without additional derivation formants; names with a diminutive suffix might be attributed to this category. Secondary place names are grouped from the derivation aspect into flexion, suffix, prefix derivatives, compound and composite names, consisting of two or more words. There are also words of Slavic origin with Polish, Belarusian or Russian roots or derivation elements; some place names are related to appellatives of German origin. The place names of the above villages are presented in the alphabetical order. The headword form, restored to the standard language, is written in bold. It is followed by the transcription of the word as pronounced by local people, in italics. Abbreviations mark the object and the locality of the use of the name. The abbreviations describing the object are followed by remarks from local people in brackets, which explain those objects, the change in their purpose and other peculiarities. An explanation is further given, related to the appellative the place name has originated or been derived from and the underlying meaning is provided.