Profesionaliosios liaudies muzikos recepcija posovietinėje viešojoje erdvėje

LTKultūrologiniu požiūriu nagrinėjama profesionaliosios liaudies muzikos raida nuo 1941 metų iki šių dienų. Per šį laikotarpį sukurtas unikalus reiškinys – muzikavimas modifikuotais lietuvių liaudies instrumentais - birbyne bei kanklėmis - paplitęs visoje Lietuvoje. Nauji liaudies muzikos žanrai, muzikos kolektyvai ir repertuaras kultūroje sudarė reikšmingą neideologinę atsvarą, leidusią veiksmingai priešintis nutautėjimui. Teigiama, jog po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pasikeitė šios muzikos krypties recepcija, kurią lėmė natūralūs visuomenės pokyčiai ir globalizacija. Etnografinio kaimo nykimas, pramogų verslo įtaka ir pramoginio žanro įsigalėjimas televizijoje, radijuje bei viešojoje erdvėje, nepalankūs demografiniai pokyčiai, didelė emigracija, jaunimo prioritetų slinktys ir sumenkėjas valstybės dėmesys liaudies muzikai sukūrė situaciją, nepalankią vienam svarbiausių lietuviškojo tapatumo šaltinių. Ištyrus šių pokyčių priežastis, daroma išvada, kad prof. Jono Švedo inicijuotas liaudies meno renesansas išlieka svarbia lietuvių kultūros savitumo ir nacionalinio tapatumo tvirtinimo gaire. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Harmonizacija; Kompozicijos liaudies muzikos pagrindu; Liaudies muzika; Lietuvių liaudies muzika; Posovietinė erdvė; Profesionalumas; Recepcija; Tautinė tapatybė; Vertybės; Compositions based on folk music; Folk music; Genre; Harmonization; Lithuanian folk music; National identity; Postsoviet expansion; Reception; Regularity; Values.

ENThe author briefly discusses a development of the professional folk music from the 1941 to the present day. The main subject of the analysis was the Lithuanian ensemble of song and dance "Lietuva". The culturological analysis shows, that after the regaining of the Lithuanian Independence a reception of such a trend of music has changed, and it was predetermined by natural social changes and globalization. Among the main causes are: inadequate attention and insufficient financial support of the government to the folk culture and the genre in question, disappearing of the authentic folk environment in a villages, wide-spread emigration of the young generation, and strengthening of the mass culture and pop music in the media. The conclusion has been made, that the Renaissance of the professional folk music, initiated by professor Jonas Švedas, remains as a main ground for the lasting Lithuanian cultural distinctiveness and national identity. To this purpose its proper place in the media must be re-established. [From the publication]