Rationalizing the relation of globalization and nationalism

LTStraipsnyje analizuojami du modernybės fenomenai – globalizacija bei nacionalizmas. Jų vienalaikiškumas išprovokavo karštas diskusijas, nes globalizacija ir nacionalizmas atrodo nesuderinamos socialinės integracijos formos: pirmoji skatina tarpkultūrinę sanglaudą ir toleranciją, o antroji pasireiškia kaip nepakantumas kitai kultūrai. Būta nemaža bandymų išaiškinti jų koegzistavimo priežastis, dažniausiai apsiribojant diskusijomis apie procesą ir ignoruojant ar tik paviršutiniškai aptariant globalizacijos turinio klausimą. Tačiau stengiantis suvokti ryšį tarp globalizacijos ir nacionalizmo atsakymas į klausimą apie kultūrinės globalizacijos turinį yra būtinas. Tarp bandymų paaiškinti globalizacijos ir nacionalizmo ryšį galima išskirti du pagrindinius argumentacijos būdus. Vienas jų pagrįstas globalizacijos kaip vertybiniu požiūriu neutralaus proceso samprata ir nacionalizmą laiko viena iš daugybės šio proceso platinamų idėjų. Anot šio požiūrio, globalizacija neturi vertybinio turinio: ji atveria kelią nekontroliuojamam įvairiausių idėjų srautui iš vienų kultūrų į kitas ir neturi būti laikoma vienų šalių kultūros modelių primetimu kitoms. Kitas požiūris remiasi globalizacijos kaip vertybes nešančio proceso samprata. Anot jo, globalizacija reiškia vertybių mainus tarp kultūrų, o nacionalizmas kyla kaip prieštara vertybes nešančiai globalizacijai. Tačiau nei vertybiniu požiūriu neutralios, nei vertybes nešančios globalizacijos samprata nepateikia patenkinamo globalizacijos ir nacionalizmo vienalaikiškumo išaiškinimo, nes jos abi yra nenuoseklios ir pilnos vidinių prieštaravimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Nacionalizmas; Modernybė; Industrializacija; Kultūrinė globalizacija.

ENThis article examines two modern phenomena - globalization and nationalism. Their simultaneous emergence instigated hot debates because both are incompatible forms of social integration. The first promotes intercultural cohesion and tolerance and the second manifests as intolerance for other cultures. The explanation of reasons for their coexistence has been confined to discussions about the process, and ignored the globalization content issue. In order to understand the relationship between globalization and nationalism it is essential to explore the cultural globalization content. Two arguments on globalization and nationalism interrelation may be distinguished. One of them is based on the neutral process concept and considers globalization as one of many ideas disseminated by this process. According to this viewpoint, globalization has no value content. Although globalization encourages the uncontrolled flow of various ideas from one culture to another, it should not be considered as a means for certain countries’ intrusion of culture on others. Another approach assumes globalization as a value spreading process. According to this approach, globalization promotes value interchange between cultures and nationalism emerges as a contradiction to globalization. However, both concepts of the globalization process do not provide a sufficient explanation of the simultaneity of globalization and nationalism, because these phenomena are inconsistent and full of internal contradictions.