Доверял ли монарх своим подданным? (из жизни общества Великого Княжества Литовского конца XV-первой трети XVI в.)

LTStraipsnio tikslas – remiantis XV amžiaus pabaigos – XVI amžiaus pradžios dokumentiniuose šaltiniuose užfiksuotais faktais, ištirti žodinių paliudijimų reikšmę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo ir teismų sistemoje. Straipsnyje analizuojamas kasdieninėje valdymo praktikoje susiformavęs santykis su Metrikų knygomis bei jų naudojimo ypatumai. Kaip liudija dokumentai, didysis Lietuvos kunigaikštis nemanė, kad reikia suskurti objektyvius, t. y. rašytinius, informacijos šaltinius. Vadinasi, jis galėjo pasikliauti tiktai žodine informacija. O pasitikėjimas žodine informacija nesuponavo rašytinių informacijos šaltinių būtinybės. Taigi istoriškai žodinis liudijimas buvo pirminis dokumento atžvilgiu, praktiškai dokumentui reikėjo liudininko patvirtinimo. „Tiesa“ dar nebuvo visiškai sutapatinama su dokumentu. Tačiau maždaug nuo 1520 metų galima kalbėti apie situacijos kitimą. Teisminiuose procesuose vis dažniau kaip įrodymas ėmė figūruoti dokumentai. Taip dokumentas tapo svarbiausiu argumentu didžiajam kunigaikščiu priimant teisinius sprendimus. Metrikų knygomis dažniausiai buvo naudojamasi diplomatijos ir teismų sferose. Jos nebuvo viešos, nebuvo skirtos tam, kad jomis valdiniai reguliariai naudotųsi. Kanceliarijos raštininkai taip pat nepiktnaudžiavo ją eksploatuodami. Imtos rašyti kaip vienų ar kitų teisių garantas, Metrikų knygos tiriamuoju laikotarpiu dar nebuvo pilnai panaudojamos, tačiau jų atsiradimas iš esmės rodo, kad atsirado būtinybė jas naudoti.Reikšminiai žodžiai: Biurokratija; Kanceliarija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Metrika; Pasitikėjimas; Rašytiniai dokumentai; Rašytinė politika; Sakytinė kultūra; Valdomieji; Valdžia; Žodinė politika; Žygimantas Senasis (Sigismund the Old; Žygimantas II Senàsis, Zigmantas I Senàsis; Zygmunt I Stary); Authorities; Bureaucracy; Chancellery, written records; Lithuanian Metrica; Oral culture; Oral policy; Sigismund the Old; Subjects; The Grand Duchy of Lithuania; Trust; Written policy.

ENThe aim of the article is to analyse the significance of oral testimonies in the system of management and court of the Grand Duchy of Lithuania based on the facts provided in documentary sources of the end of the 15th–beginning of the 16th c. The article analyses the relation with Metrica books formed throughout everyday management practice and peculiarities of the use thereof. As documents evidence, the Grand Duke of Lithuania did not think that it was necessary to create objective, i.e. written, sources of information. It means that he could rely only on oral information. Confidence in oral information excluded the necessity of written sources of information. “The truth” was not totally identified with a document. However, since about 1520, the situation started changing. Documents were increasingly used at courts proceedings. This way documents became the key argument for the Grand Duke when making decisions. Metrica books were usually used in the fields of diplomacy and courts. They were not public and were not intended for regular use. Clerks also did not use it very often. Being put down as a guarantee of certain rights, Metrics were not used to the full extent during the analysed period; however, their emergence indicates that the necessity to use them emerged.