LTRinkinyje skelbiami įvairūs straipsniai, kuriuose literatūros ir kiti (kino, fotografijos ir pan.) tekstai analizuojami remiantis Algirdo Juliaus Greimo semiotine teorija. Nors tekstų analizės instrumentas yra semiotinė metodika, taikantis prie platesnės auditorijos, straipsniuose vengiama specialios terminijos, o kiekvienos analizės kontekste glaustai supažindinama su vienu ar kitu tuo atveju svarbiu semiotikos principu. Pagrindinis dėmesys šiuose semiotiniuose etiuduose skiriamas konkretiems tekstams aptarti. Į teksto gilumą leidžiamasi pirmiausia atidžiai apžiūrint tekstą sudarančius elementus, nustatant jų tarpusavio santykius, bet semiotinė analizė tikrai neapsiriboja vien konkrečiu tekstu – formuluojant teksto prasmę būtinai dalyvauja kontekstinės reikšmės, kultūrinis teksto fonas. Pirmasis skyrius skiriamas literatūros kūrinių analizei: semiotiniu metodu aprašomi Henriko Radausko, Vaižganto, Oskaro Milašiaus, Broniaus Radzevičiaus Bitės Vilimaitės tekstai ir jų ištraukos. Šiuose straipsniuose taip pat pristatomi pagrindiniai teoriniai aspektai – supažindinama su naratyvine teksto analize, pasakojimo sintakse ir morfologija, diskurso skaidymu į diskursyvinį, naratyvinį ir loginį-semantinį lygmenis ir kt. Antrame skyriuje analizės objektu tampa fotografija („Saulės palydėjimas ant Palangos tilto...“), filmai („Jono Meko filmų ir poezijos analizė“), spaudoje fiksuojami vaizdai (straipsnyje „Euforijos variantai“ keliamas klausimas apie euforinės būsenos aprašymus spaudoje), reklamos vaizdų semantika („Miegas šiuolaikinėje kvepalų reklamoje“).
ENThe collection contains various articles analysing literary and other (cinema, photography etc.) texts based on the semiotic theory by Algirdas Julius Greimas. Although semiotic methods are an instrument for text analysis, in order to reach a wider audience, the articles avoid special terminology and, in the context of every analysis, one semiotic principle or another relevant in that case is briefly introduced. These semiotic sketches focus mainly on the discussion of particular texts. An in-depth analysis of a text starts with a careful examination of elements of a text and the establishment of their interrelationship. However, the semiotic analysis is definitely not limited to a particular text only – contextual implications and the cultural background of a text necessarily participate in formulating the meaning of a text. Chapter one is devoted to the analysis of works of literature: the semiotic method is used to describe texts by Henrikas Radauskas, Vaižgantas, Oscar Milosz, Bronius Radzevičius and Bitė Vilimaitė, and extracts from them. These articles also introduce the main theoretical aspects – the narrative textual analysis, the syntax and morphology of a narrative, the separation of discourse into discursive, narrative and logical-semantic levels, etc. In chapter two, analysis focuses on photography (“Saulės palydėjimas ant Palangos tilto…” [Seeing Off the Sun on Palanga Bridge…]), films (“Jono Meko filmų ir poezijos analizė” [Analysis of Films and Poetry by Jonas Mekas]), images recorded in the press (the article “Euforijos variantai” [Variants of Euphoria] raises an issue of press descriptions of a euphoric state) and the semantics of advertising images (“Miegas šiuolaikinėje kvepalų reklamoje” [Sleep in Contemporary Advertising of Perfume]).