Nuteistųjų alternatyviomis bausmėmis sociologinio tyrimo rezultatų apibendrinimas

LTStraipsnyje aptariami alternatyviomis bausmėmis nuteistųjų asmenų sociologinės apklausos, kuri buvo atlikta 2005 m. Vilniaus regione, rezultatai. Tyrimo tikslas: atskleisti šios specifinės socialinės-demografinės grupės asmenų gyvenimo sąlygas ir motyvaciją integruotis į visuomenę bei įvertinti jų socialinės įterpties galimybes. Nustatyta, jog alternatyviomis bausmėmis nuteistiesiems būdingas žemesnis išsimokslinimo lygis, žymiai aukštesnis nedarbo lygis (71%), žemesnis bendrųjų socialinių įgūdžių lygis, gerokai skurdesnės gyvenimo sąlygos ir didesnis žalingų įpročių paplitimas, lyginant su atitinkamais vidutiniais statistiniais Lietuvos gyventojų rodikliais. Šių asmenų socialiniai ryšiai buvo silpni ir specifiniai: didžioji jų dauguma, neturėdami darbo, nesimokydami ir neturėdami savo šeimos, tampriausius ryšius palaikė tik su draugais. Itin gilioje socialinėje atskirtyje yra atsidūrę alternatyviomis bausmėmis nuteistieji, gyvenantys kaimo vietovėse: jų dažnas siekis gauti materialinę paramą ir patenkinti elementaraus fizinio išlikimo poreikius. Kita, didesnė dalis respondentų (visų pirma, jaunesnio amžiaus, gyvenantys miestuose) buvo linkę dalyvauti darbo rinkoje ir pasirengę dirbti netgi žemiausios kvalifikacijos, blogai apmokamus darbus. Jie taip pat parodė gana didelį suinteresuotumą dalyvauti, esant galimybėms, įvairiose profesinio rengimo ar perkvalifikavimo programose. Tyrimas atskleidė, jog socialinių institucijų (pataisos inspekcijų, darbo biržos, savivaldybių, seniūnijų ir kt.) teikiama parama šios kategorijos asmenims vis dar yra nepakankama, nes aprėpia tik nedidelę jų dalį.Reikšminiai žodžiai: Nuteistieji alternatyviomis bausmėmis; Socialinė charakteristika ir ryšiai; Parama nuteistiesiems; Alternatyvios bausmės; Sociologiniai tyrimai.

ENThe article discusses results of surveys of persons sentenced to alternative punishments in 2005 in Vilnius Region. Purpose of research: to reveal conditions of living of this specific social demographic group and motivation for integration in the society and to evaluate opportunities for their social inclusion. Persons sentenced to alternative punishments are known to be of lower educational level, much higher unemployment rate (71%), lower level of general social skills, much poorer living conditions and broader spread of bad habits as compared to indicators of average statistical Lithuanians. Social links of these persons were weak and specific: most of them having no job, studies and family had only relations with friends. Very deep exclusion is typical for rural residents sentenced to alternative punishments: they often seek material support and satisfaction of elementary physical survival needs. Another large part of respondents (primarily young people living in cities) tended to participate in the labour market and be ready to do even lower-qualification, low-paid jobs. They also showed rather high interest in participation, if possible, in various vocational training or re-training programmes. According to the survey, support by social institutions (correction services, labour exchange, municipalities, neighbourhood offices, etc.) to these persons is still inadequate as it only covers a small share of them.