Tożsamość krajów bałtyckich w perspektywie globalizacji

LTPagrindinė šio straipsnio tema yra lietuvių, latvių ir estų tautinė tapatybė pokomunistiniu laikotarpiu. Visos trys šalys patiria panašias tautinės tapatybės vystymosi tendencijas: ypač stipriai išreikštą tautinę tapatybę atgimimo laikotarpiu keičia kiek silpnesnė tautinė tapatybė su stiprėjančiu prisirišimu prie konkrečios gyvenamosios vietovės ar regiono. Kita svarbi tendencija, būdinga visiems trims kraštams, yra globalizacijos įtakoje besiformuojanti situacinė tapatybė – pasikeitus sąlygoms, individas susiformuoja vis naują tapatybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Tapatumas; Globalizacija.

ENThe main topic of this article is the identity of Lithuanians, Latvians, and Estonians during the post-Communist period. All three countries are experiencing similar tendencies in the development of national identity: a strongly expressed national identity during the revival period is gradually substituted by a somewhat weaker national identity with the growing attachment to a specific locality or region. Another important tendency characteristic in all three countries is the situational identity that is being formed under the influence of globalization: An individual forms a new identity every time conditions change.