LTStraipsnyje aptariamos egzotinių kultūrų apraiškos Vilniuje XIX amžiaus II pusėje – XX amžiaus pradžioje. Autorė pažymi, kad antrojoje XIX amžiaus pusėje egzotiškos šalys vis dažniau patekdavo į Vilniaus gyventojų akiratį. Darbe išskiriamos dvi egzotinių kultūrų atėjimo į Vilnių atšakos. Viena jų, susijusi su Rytų šalimis, kai intensyvėjant politiniams ir ekonominiams Rusijos santykiams su Tolimaisiais Rytais, iš šio regiono į imperiją pradėta gausiai įvežti plataus vartojimo prekes ir meno dirbinius, todėl arabiški, turkiški, indiški daiktai tapo ne tik aristokratiškos prabangos atributais, bei ir viduriniojo gyventojų sluoksnio buities dalimi, juos imta kolekcionuoti. Kitą egzotizmų importo bangą autorė sieja su Afrika ir Indija, teigdama, kad afrikietiški ir indiški motyvai Vilnių dažniausiai pasiekdavo ne tiesiogiai, o kaip Vakaruose sparčiai besiplėtojusios pramogų rinkos reiškiniai, kuriuose susijungė kolonializmo ideologija, etnografijos mokslas ir teatro meno principai. Išnagrinėjusi antropologinių vaidinimų, egzotinių forografinių ir meno kūrinių funkcionavimą ir interpretaciją tuometiniame Vilniuje, autorė daro išvadą, kad egzotikos apraiškų negalima sieti tik su populiariąja kultūra. Politinės cenzūros suvaržytame krašte, kuriame vangiai plėtojosi meninis gyvenimas, nevyko jokios laisvos diskusijos, ji sudarė poleminę terpę, kėlė latentinę įtampą ir nors buvo europietiškų stereotipinių vaizdinių įsikūnijimas, klibino klasikinėmis tradicijomis grįstus stereotipus apie Tolimųjų Rytų, Afrikos, Indijos šalis.
ENIn the second half of the 19th century the artefacts related to the exotic cultures became a part of Vilnius everyday life. During the last two decades the number of the exotic commodities especially increased because of the impact of Russian colonialist politics and the expansion of the Western entertaining market. Many goods (namely textile, porcelains, lacquer ware, prints) were imported to Lithuania via Russia from the Far East region. Other exoticisms, although spread in a Westernized form, were of the African and the Indian origin. Among the latter the most popular were the "ethnological expositions" (a sort of freak shows). The display of these "human zoos" was based on the emphasis of the physical and cultural differences between Western ("civilized") and non-European ("savage") human beings. In Vilnius, the shows demonstrating indigenous people (mostly the Ashanti and Sinhalese) provoked vulgar racist attitudes which, however, stayed out of the ideological context of the world-power colonialism. The influence of such imported phenomena on the local life was of rather cultural than political character. The exoticisms contributed to the weakening of classical aesthetic values and the questioning of traditional views.