Po pervartų: teatrinio ir koncertinio gyvenimo Vilniuje ypatumai 7 ir 8 XIX a. dešimtmetyje

LTVilniaus teatrinis ir koncertinis gyvenimas po 1863–1864 m. istoriografijoje beveik neminimas. Šie metai išties neišsiskiria itin svariais laimėjimais, nes kultūrinį gyvenimą varžė posukiliminės represijos. Tačiau nuodugniau tyrinėjant, ryškėja kai kurie epochos bruožai, atsiskleidžia Vilniuje dirbusių ar koncertavusių aktorių bei muzikų vardai. Virsmo metais teatrinis bei koncertinis Vilniaus gyvenimas nebuvo tolygus. Tačiau Vilniaus miesto teatras nebuvo uždarytas. Tokio tikslo carinė valdžia niekuomet neturėjo, nes sceninis žodis, kaip jokia kita priemonė tuo metu, galėjo veiksmingai prisidėti prie aktualiausio imperinės valdžios tikslo – skleisti rusų meno tradicijas bei mokyti rusų kalbos. Svarbu, kad teatras nepateisino tokių lūkesčių. Daugelis talentingų rusų aktorių, dainininkų bei antreprenerių, neretai nuostolingai dirbusių vardan stipresnio repertuaro ir kokybiškesnio pastatymo, pažindino Lietuvos gyventojus ne tik su geru rusų klasikos repertuaru, bet ir su europinėmis kintančius teatro meno bei dramaturgijos stilius atspindinčiomis naujovėmis. Todėl susumavę 7 ir 8 dešimtmečių veiklą, politizuoti teatro meno vertintojai su dideliu apgailestavimu konstatavo, kad Vilniaus teatras neįvykdė grafo M. Muravjovo keltų uždavinių. XIX a. pabaigoje Vilniaus teatrinis ir koncertinis gyvenimas jau buvo kupinas sodrių teatrinio ir koncertinio gyvenimo įvykių, reikšmingai praturtinusių Vilniaus kultūros istoriją.

ENSocial political events of large scale inevitably muddle up and drown the development of cultural life, outweighing it by theirs existential importance. After 1863-1864 Vilnius City Theatre came into the destructive surroundings, where it had to remain as the municipal institution: The government of the Russian Empire never had the aim to close it. The stage art on empire borders was always evaluated as an influential means of Russification. The article deals with what happened in theatre under oppressive atmosphere of changes, what the life of the destroyed earliest and arosing different theatre was in the first decades after changes, were the concert events in Vilnius no more required. The publication will also answer the question if Vilnius City Theatre justified the narrowly defined theater problems and hopes of Vilnius governor-general count Michail Muravjov, the head ruler of Northwest land. On the background of the later theatrical life's achievements the 7th and 8th decades of the 19th century didn't distinguish themselves by significant attainments. It could not be otherwise after the after-revolt repressions, which constrained the cultural life. However, having observed them more attentively they appear interesting in their own way: some epochal features, the signs of beginning of new genres in repertoire became apparent. They reveal the names of actors and musicians who worked in Vilnius. While speaking about theatrical and concert life of this time in Vilnius it is important to note the significance of the poster as an information source for the researcher. Along with other sources it helps to explore the view of the object of research deeper.