Bažnyčios padėties ir nuosavybės restitucija Lietuvoje po 1990 m

LTStraipsnyje analizuojamas restitucijos objektas Lietuvoje, įstatyminė bazė sukurta jai realizuoti ir restitucijos proceso rezultatai. Bažnyčios restitucija Lietuvoje taikoma tik piliečiams ir Bažnyčioms, – kaip labiausiai nukentėjusiems nuo sovietų režimo, ir apima apima ne visą nacionalizuotą, nusavintą turtą, o tik išlikusį. Bažnyčios Lietuvoje naudojasi juridinio asmens teisėmis, laisvai tvarkosi pagal savo kanonus bei statutus, gali laisvai skelbti savo mokslą, atlikti savo apeigas ir imtis socialinės veiklos. Valstybė iš esmės palankiai žiūri į nuosavybės restituciją, tačiau dėl ribotų ekonominių ir finansinių galimybių šis procesas Lietuvoje iki šiol nėra baigtas. Per beveik 20 nepriklausomybės metų restituciją reglamentuojančiais įstatymais plačiausiai pasinaudojo Lietuvos Katalikų Bažnyčia. Ji atgavo buvusį socialinį, juridinį statusą, absoliučią daugumą sakralinių pastatų. Jai grąžinami ir kiti parapijoms, vienuolijoms priklausę išlikę pastatai, prasidėjo kilnojamųjų vertybių perdavimo procesas. Restitucija garantuojama ne tik Lietuvos įstatymais, bet ir 2000 m. pasirašytomis sutartimis su Vatikanu. Savo statusą atgavo ir Lietuvos religinių mažumų Bažnyčios, jos taip pat pasinaudojo galimybėmis susigrąžinti sovietų valdžios nacionalizuotus sakralinius pastatus (arba jų dalį, kaip judėjai), dalį kitų bažnytinių pastatų. Didžiausią Bažnyčių nepasitenkinimą kelia tai, kad valstybė neatkuria jų nuosavybės teisių į sovietų valdžios nacionalizuotą žemę. Disponavimas ja arba kompensacija rinkos kaina labai pagerintų Bažnyčių ekonominę padėtį, leistų išplėtoti socialinius, labdaros, švietimo ir pan. projektus.

ENAnalyzing the position of the churches active in Lithuania as well as the process of restitution, the article reviews the main laws and the results of restitution. In Lithuania, all church wealth, as well as the sacral buildings, was nationalized in 1944. In the restored independent Republic of Lithuania all churches have the rights of legal entities, administer themselves freely under their own canons and statutes, can freely proclaim their teachings, carry out their rites, and engage in social work. The state essentially looks favourably on the restitution of property, but due to the limited economic and financial possibilities this process has not yet been completed in Lithuania. Moreover, there is only partial restitution; land is not returned to the churches. The lawmakers are still discussing several urgent amendments to the legal acts as well as new projects.