On the history of Lithuanian orthography: traditions and innovations

LTStraipsnyje pateikiama lietuvių ortografijos, susiformavusios Europos kultūriniame kontekste, apžvalga. Straipsnyje pateikiami pagrindiniai fonetiniai, morfologiniai ir etimologiniai lietuvių ortografijos principai. Pirmojoje lietuviškoje knygoje – M. Mažvydo „Katekizme“ – nepaisant ortografijos nenuoseklumų ir įvairavimų jau buvo matyti autoriaus pastangos išlaikyti pagrindinius ortografijos principus. Mažvydo raidyną sudarė 23 gotikinio šrifto rašmenys (23 didžiosios ir 25 mažosios raidės) ir atskiros pridėtinės raidės. Aptakių formų lotyniško šrifto raidės lietuviškose knygose ėmė rastis XVII a. pabaigoje. Daugiausia pokyčių patyrė lietuviškųjų Afrikatų š, ž žymėjimas; ilgą laiką jos buvo žymimos kelių raidžių samplaika. Nemažai pastangų pareikalavo rusų valdžios siekis įdiegti Lietuvoje rusiškąjį Kyrilikos raidyną XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje; dėl lietuvių kalbos garsyno ypatumų buvo sukurta keletas vadinamosios „graždankos“ variantų. Dabartinė lietuvių abėcėlė didžiąja dalimi yra išlikusi tokia, kokią ją sukūrė žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis XX a. pradžioje.

ENThe Lithuanian traditions of writing were formed in the cultural context of Europe long ago. This article highlights the main characteristics of the Lithuanian alphabet and writing: the spread of the Gothic-type and Latin antiqua in the sixteenth and later centuries, the failed attempts to introduce the Russian "graždanka" at the end of the nineteenth and early twentieth centuries. The main principles of Lithuanian orthography, phonetic, morphologic and traditional (etymologic) are introduced. The traditions and innovations of Lithuanian writing are discussed in the context of the twenty-first century.