Формирование зональной группировки беларусских говоров и проблема славяно-балтских языковых отношений

LTStraipsnyje siekiama atskleisti lokalinį baltarusių šnektų formavimosi procesą ir slavų – baltų kalbų įtaką jam. Teigiama, kad istorinė ir kultūrinė baltarusių ir jos kaimynių – slavų ir baltų etninių bendrijų sąveika yra pagrindinė baltarusių šnektų formavimosi priežastis. Slavų (vėliau ir baltarusių) ir baltų kalbų kontaktams ir koreliacijai šiame procese tenka ypatingas vaidmuo. Straipsnyje pirmiausia ir kreipiamas dėmesys į baltų etninių ir lingvistinių komponentų vaidmenį formuojant baltarusių lingvistinį kraštovaizdį apskritai ir baltarusių šnektas konkrečiai. Autorius savo tyrimą grindžia geolingvistiniu, deskriptyviniu ir analitiniu metodais. Baltų ir slavų (taip pat baltarusių) kalbų savitumų analizė, komparatyvistinė izoglosų analizė ir jų interpretacija padėjo ne tik atskleisti esminius istorinius ir genetinius veiksnius formuojantis struktūrinėms ir teritorinėms grupėms Baltarusijoje, bet ir rekonstruoti senąsias slavų ir baltų etnines ir kalbines sąveikas Baltarusijoje. Pažymima, kad tyrimo rezultatai svarbūs sprendžiant Baltarusijos tarmių klausimus ir baltarusių kaip atskiros slavų tautos identiteto problemas. Konstatuojama, kad daugiausia leksinių, gramatinių baltizmų fiksuojama šiaurės vakarų dialektinėje zonoje. Pabrėžiama, kad didelė tikimybė, jog kai kurių šiaurės vakarų Baltarusijos kalbinių ypatybių, ir naujų, ir sąlygiškai senesnių, kilmė yra substratinė. Konstatuojama, kad šiaurės vakarų Baltarusijos šnektos buvo savotiškas tolesnio baltizmų plėtimosi į baltarusių kalbinę erdvę placdarmas.

ENThe article seeks to reveal the local process of formation of Belarusian dialects and the impact the Slavic – Baltic languages had on it. The author claims that the historical and cultural interaction of Belarusians and their neighbours, i.e. Slavic and Baltic ethnic communicates, is the main reason of the formation of Belarusian dialects. The interaction and correlation of Slavic (and later Baltic) languages have a very important role in this process. The article first draws attention to the role of Baltic ethnic and linguistic components while shaping the Belarusian linguistic landscape in general and Belarusian dialects in particular. The author grounds his research on geo-linguistic, descriptive and analytical methods. The analysis of peculiarities of Baltic and Slavic (including Belarusian) languages, the comparative analysis of isoglosses and interpretation thereof not only helped reveal the key historical and genetic factors shaping structural and territorial groups in Belarus, but also to reconstruct the old Slavic and Baltic ethnic and linguistic interactions in Belarus. The author notes that the results of the research are important when dealing with issues of Belarus’s dialects and problems of Belarusians’ identity as a separate Slavic nation. The author states that the major share of lexical, grammatical Baltisms are observed in the north-western dialectal zone. It is also emphasised in the article that there is high probability that new and relatively older linguistic peculiarities of Belarus are of substratum origin. The author states that north-western Belarusian dialects were a bridgehead for the further spread of Baltisms into the Belarusian linguistic zone.