Meditacija kaip filosofinio mąstymo ir egzistencijos būdas

LTStraipsnyje diskutuojamos filosofinės meditacijos galimybės, nagrinėjamos epistemologinės, egzistencinės patirtys bei aptariamas meditacinio supratimo formos ir ribos. Straipsnyje apibūdinamos T. Sodeikos aptariamos suvokimo būsenos: maldos, tylos, akivaizdybės, interpasyvumo, ironijos, nuolankumo. Šios sąvokos yra lyginamos su Sodeikos aptariamų autorių požiūriais: A. Kenterberiečiu, Šv. Bonaventūra, R. Descartes, M. Buberiu, E. Husserliu, M. Mamardašviliu, R Wustu, T. Mertonu. Didesnis dėmesys skiriamas palyginimui refleksyviosios patirties ir pasaulį konstituojančios ar net konstruojančios praktikos. Ta proga straipsnyje supriešinama interpasyvi, išklausanti meditacija ir ekstatinė, aktyvi, kurianti bei diskutuojama apie Sodeikos ironiškų požiūrį į ekstatines meditacines praktikas, kurias, pavyzdžiui, plėtojo J. Brunas ar G. Bataille.

ENPossibilities of existential philosophical meditation are discussed in the article. The epistemological and existential experiences are analyzed and forms and limits of understanding are described there. The article discusses considerations of T. Sodeika about modes of understanding: praying, silence, evidence, inter-passivity, irony, obedience. The modes are compared with standpoints of Anselm of Canterbury, St. Bonaventura, R. Descartes, M. Buber, E. Husserl, M. Mamardaschvili, P. Wust, T. Merton were described in the texts or discussions of Sodeika. Big attention is paid to comparison reflective praxis and practices of world constitution, construction. For these reason the article contradistinguishes inter-passive, hearing meditation to the ecstatic, active, creative one. Sodeikas ironic standpoint on the ecstatic meditation practices which were developed for example in the works of G. Bruno and G. Bataille are discussed here.