Tautinė tapatybė ir kūrybos savimonė - susisiekiantys indai? Dvikalbis Igno Šeiniaus kūrybos diskursas

LTIgno Jurkūno Šeiniaus literatūrinė kūryba per daugiau nei keturis dešimtmečius (1915-1959) skleidėsi dviem kalbom - lietuvių ir švedų. Lietuvių literatūros istorijoje Šeinius laikomas klasiku impresionistu, XX amžiaus pradžios epiškos modernintoju; švedų literatūros istorijai jis - baltiškojo balso skandinavų rašytojas, psichologinės intuityviosios pakraipos epikoje pradininkas. Straipsnyje svarstoma, kiek svarbi tautinė tapatybė rašytojui, patekusiam į svetimą kultūrinę erdvę ir siekiančiam prie jos pritapti? Ar tautinė tapatybė - paties kūrėjo valioje? O gal ji - įgimta tarsi genetinis kodas, tuomet yra neišvengiama kūrybos sąmonės premisa? Tautinės tapatybės ir kūrybos savimonės ryšiai straipsnyje analizuojami remiantis Šeiniaus teoriniais svarstymais (studija Įvadas į meno filosofiją; kultūros apybraiža Lietuvių kultūra), jo švediškąja kūryba, medžiaga iš nepublikuotų Stokholmo valstybės archyvo fondų.

ENThe creativity of Šeinius in the period that was longer than four decades (1915-1959) found its realization in two languages - Lithuanian and Swedish. In the history of Lithuanian literature Šeinius is considered to be the classical impressionist and the modernizer of epic writing at the beginning of the 20th century; for the Swedish literature. Šeinius is a Scandinavian writer with a distinct Baltic voice, the beginner of the psychologically motivated intuitive trend in epic writing. The article offers considerations on how important the national identity might be for the writer, who finds himself in an alien cultural environment and seeks to get adjusted to the existing local situation. Is the writer's national identity exclusively a matter of his will? Or might it be inborn, like a certain genetic code and, therefore, it will function as an unavoidable premise of the creative consciousness? The links between national identity and self-awareness of creativity are discussed in the article mostly on the basis of the theoretical considerations of Šeinius (as found in his study Introduction to the Philosophy of Art - and in his essay Lithuanian Culture), also some pieces of the author's creation in Swedish are analyzed as well as some materials from the funds of the national archives in Stockholm that have never been published before.