Apie mirusias vietoves ir gyvus pasakojimus. Klaipėdos urbanistinių erdvių interpretatorių beieškant

LTŠioje publikacijoje tyrinėjamas kultūrinis turizmas Klaipėdos mieste. Darbe teigiama, kad miesto erdvių padalijimas, paskirtis ir puoselėjimas, turistų sudominimas ir jų lūkesčių patenkinimas – tai pagrindinės strategijos, žmogiškosios patirties tiltais jungiančios turizmą su paveldu ir kultūriniais kraštovaizdžiais. Klaipėda tampa vis dažniau turistų lankoma vieta. Sovietmečiu miestas buvo tapęs pramoniniu centru, jo pakrantės teritorijose išdygo uosto įmonės. Turistinė miesto infrastruktūra buvo labai menka. 2003 m. miestas, siekdamas pritraukti daugiau svečių, pasirinko porą strategijų, turėjusių padėti plėtoti kultūrinį turizmą ir panaudoti kultūrinius miesto išteklius. Abidvi strategijos grindžiamos miesto renginiais. Pirmiausia daugiau dėmesio imta skirti mieste organizuojamiems festivaliams ir kitiems renginiams. Antroji strateginė kryptis – siekis miesto kultūros organizacijas, meno kolektyvus ir įvairias menininkų grupes įtraukti į turizmo pramonę. Pagrindinis spręstinas uždavinys – pagerinti vadybą ir paskatinti verslumą. Atvėrus buvusią pramoninę pakrantę, sulaukta ir neplanuoto poveikio – išaugo susidomėjimas jūrinėmis tradicijomis ir jūriniu paveldu, atsirado politinė valia pateisinti atplaukiantiems laivams svetingo miesto vardą. Valstybinės įstaigos ir vietos verslininkai ėmė gaivinti ir kurti vietos jūrinę kultūrą. Sumanymas panaudoti įvairias vietos reikšmes atveria turizmo verslui ir turistams naujas galimybes. Tokias reikšmes atverti padeda trijų tipų tarpininkai: vietiniai ritualai, vietos prekybininkų formuojami įvaizdžiai, savo autentiškus išgyvenimus pasakojantys asmenys.

ENThe publication investigates cultural tourism in Klaipėda. The study states that the division, purpose and fostering of city spaces, arousing the interest of tourists and meeting their expectations are the key strategies which build a bridge of human experience between tourism and heritage with cultural landscapes. Klaipėda has become a place increasingly visited by tourists. During the Soviet period the city was an industrial centre with port companies establishing in the seacoast territories. The tourist infrastructure of the city was very poor. In 2003, the city, seeking to attract more tourists, chose several strategies that had to help develop cultural tourism and use cultural resources of the city. Both strategies are based on city events. The first one focuses on the festivals and other events organised in the city. The second strategic direction is to involve the city’s cultural organisations, art collectives and various artists’ groups in tourism industry. The main objective is to improve management and promote entrepreneurship. Opening of the former industrial coast caused an unexpected outcome – an increase in the interest in maritime traditions and marine heritage, emergence of the political will to justify the name of a hospitable city in front of arriving ships. State institutions and local entrepreneurs started to revive and create local maritime culture. The idea to use various meanings of place opens new opportunities for tourism business and tourists. These meanings are opened by three types of intermediaries: local rituals, images formed by local traders, and individuals telling their authentic experiences.