Lithuanian contract law: modernisation and harmonisation
LTStraipsnyje nagrinėjami aktualūs Lietuvos sutarčių teisės reformos klausimai tiek iki Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą, tiek ir po to. Daroma išvada, kad sutarčių teisės reformą teigiamai įtakojo šiuolaikinės Vakarų Europos nuosavybės teisės doktrinos suformuoto pliuralistinio požiūrio į nuosavybės teisės objektą pritaikymas naujajame Civiliniame kodekse. Tai sudarė metodologinį pagrindą į kodeksą sistemiškai perkelti ne tik šios doktrinos idėjas, bet ir jų pagrindu suformuluoti sutarčių teisės normas, panaudojant tiek tarptautinius sutarčių teisės aktus, tokius kaip 1980 metų Vienos konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai, tiek ir sutartinius santykius reglamentuojančias Europos Sąjungos direktyvos. Lietuvos sutarčių teisės modernizavimas neatsiejamas nuo jos harmonizavimo su įvairiais tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Straipsnyje atskleidžiama šių aktų reikšmė nacionalinei sutarčių teisei nurodant kokius konkrečius pokyčius jie sąlygojo sutartinių santykių atskirų stadijų reglamentavime. Pagrindiniai nacionalinės sutarčių teisės modernizavimo ir harmonizavimo darbai siejami su naujuoju Civiliniu kodeksu, tačiau, ir įsigaliojus jam, nacionalinės teisės harmonizavimo procesas nėra nutrūkęs. Straipsnyje pateikiami šio proceso pavyzdžiai derinant Lietuvos teisę su Europos Sąjungos direktyvomis, kurios taikomos prekybos agentams bei turizmo paslaugų teikimo teisiniam reglamentavimui.
ENThe article covers the issues relevant to the reform of contracts of the Republic of Lithuania both before and after the Lithuanian accession into the European Union. It is concluded that the reform of contract law has been influenced positively by the application in the new Civil Code of the pluralistic approach to the object of ownership right. It has formed a methodological framework for systematic transposition into the Code not only of the ideas of this doctrine, but also for using them a basis to formulate the provisions of contract law by using such international legal acts as the 1980 Vienna Convention on Contracts for the International Sale of Goods, the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts and the EU directives regulating contractual relationships. The modernisation of the Lithuanian contract law goes together with its harmonisation with different international and EU legal acts. The article discloses the significance of such acts to the national law by noting the specific changes they have brought about in the regulation of different stages of contractual relationships. The principal work of modernising and harmonising the national contract law is linked with the new Civil Code, however, after its coming into force, the process of harmonising the national law has not stopped. The article provides examples of approximating the Lithuanian law with the directives of the European Union, applicable to sales agents and the legal regulation of tourism services.
