LTWalterio Benjamino vardas paprastai siejamas su vadinamąja Frankfurto mokykla, bandžiusia sukurti savitą marksizmo versiją, ir yra populiarus pirmiausia tarp kairiųjų pažiūrų Vakarų inteligentijos, tačiau jo idėjos seniai peržengė ideologines ribas ir barjerus. Benjamino įtaką pripažįsta ne tik tokie kairėn gravituojantys intelektualai kaip literatūros teoretikas F. Jamesonas ar eseistė S. Sontag, bet ir visai kitokių pažiūrų kritikas G. Steineris. Benjamino idėjų fermentas taip pat ryškus prancūzų postmodernizme (J. Derrida, J. Baudrilard’o, P. Virilio darbuose). Lygiai toks platus yra ir disciplinų, patyrusių Benjamino poveikį, spektras. Vokietijoje, be „frankfurtiškosios“ socialinės teorijos, nuo 7-ojo dešimt. jo idėjos buvo vaisingai pritaikytos hermeneutikos projekte, kurio atšakomis laikytume H. G. Gadamerio filosofiją, P. Szondi literatūrinę hermeneutiką ir Konstancos recepcijos mokyklą. Be ketvirtojo dešimtmečio Benjamino darbų neįsivaizduojamos kino ir populiariosios kultūros studijos. Atrodo, kad Benjamino darbai Lietuvoje pasirodo tinkamu laiku, kai imama atsisakyti teisuoliško požiūrio į XX amžiaus intelektualinę istoriją ir tekstai, kuriuose vartojami tokie žodžiai kaip „proletariatas“ ar „revoliucija“, nebekelia išankstinės atmetimo reakcijos. Kita vertus, būtų gaila, jei Benjaminas susilauktų tik mechaniškų perpasakojimų, kurie viską, net ir akivaizdžias darbines hipotezes ar prieštaravimus, palaikytų paskutiniu išminties žodžiu. Jo mąstymo būdas ir idėjos tinkamai pasisavinamos tik dialektiškai, tik sukuriant joms atsvarą ir „atitikmenį“.Reikšminiai žodžiai: Literatūros filosofija; Frankfurto mokykla; Theory of literature; Philosophy of literature; Walter Benjamin; Frankfurt school.
ENWalter Benjamin is usually associated with a movement of so-called Frankfurt school, which tried to create its own version of Marxism and is popular among the left-wing Western intellectuals, its ideas however have crossed ideological boundaries and barriers long ago. Not only leftist intellectuals such as literary theoretician Jameson or essayist Sontag admit the influence of Benjamin, but also the critic of completely different views – Steiner. The ferment of Benjamin’s ideas is strongly present in the French postmodernism (in works of Derrida, Baudrilard and Virilio). The scope of subjects which were influenced by Benjamin is as wide. Starting since 1960’s and excluding his Frankfurt social theory, Benjamin’s ideas were successfully applied in a project of hermeneutics in Germany and Gadamer’s philosophy, Szondi’s literary hermeneutics and Konstanca’s reception school can be considered as the branches of the above project. The studies of cinema and the popular culture can not be imagined without Benjamin’s works of 1930’s. It seems that Benjamin’s works appeared on the right time in Lithuania, when self-righteous approach to the intellectual history of the 20th century is refused and the texts with words proletariat or revolution do not cause preconceived rejection any longer. On the other hand it would be regrettable if Benjamin would only be mechanically retold and everything, even obvious working hypothesis or contradictions, would be taken as the final word of wisdom. His way of thinking and his ideas are only appropriated in a dialectical way, by creating their balance and equivalent.