Pianistas Jurgis Karnavičius

LTPianistas Jurgis Karnavičius (1912-2001), Lietuvoje išgyvenęs skaudžius istorinius virsmus, išsaugojo pagarbą žmogiškiems ir meniniams idealams. Visapusiškas muzikinis išsilavinimas, daugelio kalbų mokėjimas ir koncertinė patirtis buvo atspirtis kūrybingam vadovui ir pedagogui, kurio pianistinės žinios nuolat turtėdavo jam dalyvaujant įvairiuose konkursų bei perklausų žiuri. Kaip pianistui buvo būdinga analitinė kūrinio samprata, atverianti galimybę plačiam repertuarui ir pianistinei laisvei. Jo interpretaciniai siekiai buvo nukreipti į kūrinio architektonikos atskleidimą, į racionalius pianisto technikos įgūdžius. Galima atpažinti F. Busoni idėjas, labai artimas pianisto E. Petri ir jo asistento A. Liebermano aplinkai. Visos jo veiklos išeities taškas buvo pianisto menininko pozicija ir individualūs pedagoginiai principai, deklaruojantys esmines muzikos sampratos, jos suvokimo ir įsisavinimo galimybes. Sovietiniais laikais profesoriaus požiūris į jaunojo muzikanto ugdymą buvo provakarietiškas ir kontrastavo su visuotinai propaguojamu vienos tiesos principu. Tais laikais daugeliui pianistų jo pasisakymai virsdavo paskata individualiems ieškojimams. Savo mokiniams individualias programas jis dažniausiai parinkdavo remdamasis kontrasto principu – vienoje programoje gretindavo skirtingų uždavinių kūrinius. J. Karnavičiaus pedagoginė veikla tęsėsi 55 metus. Jo mokiniais yra buvę J. Karpavičius (jaunesnysis), P. Geniušas, M. Rubackytė, R. Čepinskas, N. Ralytė, R. Zubovas, dirigentė M. Dvarionaitė, kompozitoriai B. Borisovas, R. Janeliauskas, muzikologas E. Gedgaudas ir kt.

ENThe pianist Jurgis Karnavičius (1912-2001) was born in the time of Imperial Russia and lived in independent Lithuania. He was able to keep to human and artistic is and left a deep mark in the field of pianism in Lithuania. He had an excellent round musical education, good knowledge of foreign languages and wide concert experience. Being an energetic and creative leader and teacher, whose knowledge n e piano and artistic ideas were constantly enriched, Karnavičius participated in various competitions and served as a member of the jury during auditions. The writer was lucky to associate with the professor for a long time and listen to him as the rector of the conservatoire, as well as to hear his opinions during examinations. Being very tolerant, he was also a man of high principles.