Darni kaimo plėtra: darna ekosistemose ir bendruomenėse
LTŠiuo darbu siekiama dar kartą aptarti Rusijos ir sovietinės okupacijos laikotarpiais padarytą žalą Lietuvos kaimo darniai plėtrai ir įvertinti nepriklausomos Lietuvos kaimo plėtros ypatumus Vakarų Europos darnios kaimo plėtros kontekste. Tarpukario Lietuvoje formavosi šeimos ūkiai, kuriuose ėmė vyrauti efektyvus savininko darbas, kūrėsi stiprus vidurinis visuomenės sluoksnis, mažėjo turtinis visuomenės atotrūkis. Lietuvai praradus nepriklausomybę Sovietų Sąjunga visose 1940 m. užgrobtose žemėse pradėjo kolchozų kūrimo procesą, kai buvo nacionalizuota kaimiečių žemė, pastatai, arkliai ir kitas turtas. Didžiausia žala buvo padaryta sunaikinant ūkininkų socialinį sluoksnį, pačius geriausius iš jų ištremiant arba įkalinant, o likusius paverčiant beteisiais, išnaudojamais kolchozų nariais. Dėl atimtos teisės savarankiškai ūkininkauti, prarasto turto, valdžios represijų Lietuvos kaimo bendruomenėse įsivyravo apatija, išplito girtuoklystė, kolchozinio turto vagystės, vėliau peraugusios ir į privataus turto vagystes, kitos ydos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1992 m. pavasarį prasidėjo masinis ūkininkų ūkių ir žemės ūkio bendrovių kūrimosi procesas. Deja, galima teigti, kad iki pastarojo laiko ūkininkavimą Lietuvoje vis dar lemia stiprus socialistinės ideologijos paveldas. Yra išstumiamas šeimos darbu grindžiamas ūkininkavimas, kartu smukdomas vidurinis visuomenės sluoksnis, visuomenėje atsiranda beturčių samdinių ir turtingų savininkų luomai ir su tokia socialine diferenciacija susijusios nestabilumo visuomenėje bei valstybėje pasekmės.
ENThe study aims to again discuss the damage done during Russian and Soviet occupation periods to Lithuanian rural sustainable development and evaluate the peculiarities of rural development of independent Lithuania in the context of Western European rural development. Family farms formed in interwar Lithuania, based on efficient work of the owner; a strong middle social stratum established; and the property gap decreased in society. After Lithuania was deprived of independence, the Soviet Union started the process of creating kolkhoz farms in all territories occupied in 1940 and nationalised farmers’ land, buildings, horses and other property. The greatest damage was done by destroying the social stratum of farmers, deporting or imprisoning the best farmers and turning the rest into lawless exploited kolkhoz members. Due to the deprived right to independently farm, lost property and repressions of authorities Lithuanian rural communities became apathetic, started abusing alcohol and stealing kolkhoz property which subsequently developed into the theft of private property, and became subject to other vices. After Lithuania restored independence, the massive process of establishing of farmers’ farms and agricultural enterprises started in the spring of 1992. However, it could be stated that so far farming in Lithuania has been determined by a strong heritage of socialist ideology. Farming based on family work is ousted, the middle social stratum is being depressed, classes of underprivileged hinds and rich owners emerge in society together with the consequences of instability in society and the state related to this social differentiation.
