Darbo santykių teisinio reguliavimo raida
LTStraipsnyje apžvelgiamos darbo santykių teisinio reguliavimo ištakos Lietuvoje bei darbo santykių teisinio reguliavimo pokyčiai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tuomet Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta reformuoti darbo teisę. Svarstant pasiūlymus išryškėjo dvi darbo santykių reglamentavimo galimybės. Pirma - iš karto rengti naujo Darbo kodekso projektą, antra - nuosekliai reformuoti darbo santykių teisinį reguliavimą, rengiant atskirų įstatymų projektus. Reformos pradžioje buvo pasirinktas antrasis būdas. Galiausiai vykstant kodifikavimo procesui atskiri darbo santykius reguliuojantys įstatymai buvo sujungti į visas svarbiausias darbo teisinių santykių sritis apimantį kodeksą. Į Darbo kodeksą buvo perkeltos kai kurios normos, o dauguma nuostatų įtvirtinta atsižvelgiant į pakitusius darbo santykius bei darbo rinkos poreikius, netekusios aktualumo normos pakeistos naujomis. 2002 m. priimtas Darbo kodeksas, lyginant su iki tol galiojusiais įstatymais, kur kas daugiau erdvės ir galimybių suteikė kompromisiniam darbo santykių reglamentavimui, kai dėl konkrečių klausimų tariasi darbdavių ir darbuotojų atstovai - socialiniai partneriai, trišalės partnerystės atvejais - ir Vyriausybė bei savivaldybės. Lygindamos Darbo kodekso normas su prieš jį priimant galiojusiais įstatymais, autorės nagrinėja ir teisinio reglamentavimo naujoves, kurioms iš esmės įtaką darė tarptautiniai, Europos Sąjungos teisės aktai ir ekonominė situacija.
ENThe article reviews the origins of legal regulation of labour relations in Lithuania and changes in legal regulations of labour relations after the restoration of independence. After the restoration of independence, the Government of the Republic of Lithuania was delegated to reform the labour law. When considering the offers, two possibilities for the regulations of labour relations were emphasised. The first possibility was production of a new draft of the Labour Code, and the second – to reform the legal regulation of labour relations through individual draft laws. The second way was chosen at the outset of the reform. Finally, the laws governing labour relations were combined into the code covering all the fields of labour relations. Certain norms were transferred into the Labour Code and the majority of provisions were specified with regard to labour relations and labour market demands. The Labour Code adopted in 2002, if compared with the previously effective laws, provided more space and possibilities for regulation of legal relations through compromises, when representatives of employers and employees, i.e. social partners, and in cases of tripartite partnerships, the Government and municipalities, negotiated over certain issues. By comparing the norms of the Labour Code with the laws effective before the code was adopted, the authors analyse novelties in legal regulation, which were fundamentally influenced by international, EU legal acts and the economic situation.
