Tautų teisės ir jų gynimo priemonės antrojoje scholastikoje: tarptautinės teisės teorijos pradžia
LTStraipsniu siekiama ištirti antrosios scholastikos klasikų darbus, kurie davė pradžią tarptautinės teisės principams. Darbe analizuojami dominikonų vienuolio Francisco de Vitoria ir jėzuito Francisco Suarezo veikalai, išryškinant jų svarbą pagrindiniams mūsų valstybingumo dokumentams: Vasario 15-osios ir Kovo 11-osios Aktams. Siekiant šių tikslų, tyrime taikomas lyginamasis doksografinis metodas. Darbe teigiama, kad tarptautinė teisė buvo svarbus objektas renesanso ir naujųjų amžių scholastinėje filosofijoje. Tarptautinės teisės teorijoje ženklią vietą užėmė tautų ir valstybių teisės. Todėl straipsnyje tyrinėjama, kaip antrosios scholastikos atstovai aiškina tarptautinės teisės principus, normų prigimtį ir kilmę. Analizuojamas tautų ir valstybių teisių sąrašas, teisingo karo koncepcija ir priemonės karams užkirsti. Straipsnio pabaigoje pažymima, kad Vasario 16-osios Akte remtasi esminiais šiuolaikinės tarptautinės teisės principais – tautų lygiateisiškumu ir laisvu apsisprendimu. Šie principai išplaukia iš antrosios scholastikos tarptautinės teisės teorijos. Kovo 11-osios Aktas grindžiamas tautų apsisprendimo teise ir kitais moderniosios tarptautinės teisės principais, kuriuos su tam tikromis išlygomis galima susieti su Francisco de Vitoria deklaruojama tautų lygybe ir teise į politinę nepriklausomybę. Tad tarp Kovo 11-osios Akto ir antrosios scholastikos tarptautinės teisės taip pat esama tiesioginių sąsajų.
