LTStraipsnyje aiškinamasi konstitucijos kaip priemonės ir kaip simbolio prasmė. Žodis „priemonė“ siejamas su ateitimi ir dalykais, kurie turi būti atlikti, tikėjimu, kad žmogus yra savo likimo kalvis. Šiuo požiūriu konstitucija yra tautos galios – suvereniteto priemonė, skirta siekti progreso. Konstitucinis simbolis radikaliai skiriasi nuo konstitucinių priemonių. Konstitucinis simbolizmas žvelgia į praeitį ir sieja valdžią su sąvokomis, kurios atsirado daug anksčiau už mokslą ir jo tikėjimą įvykių nuspėjamumu. Konstitucija kaip priemonė suteikia valdžiai tam tikrų galių ir nukreipia ją norima linkme. Konstitucija kaip simbolis nuo viešosios valdžios apsaugo asmeninius interesus arba vertybes. Istorijos eigoje konstitucijos kaip simbolio ir kaip priemonės vaidmenys valstybių konstitucijose keitė vienas kitą. Straipsnyje daroma išvada, kad 1922 m. Lietuvos Konstitucija buvo daugiau kaip simbolis nei priemonė. 1928 m. ir 1938 m. Konstitucijos reiškėsi daugiausia kaip priemonės ir tik iš dalies kaip simboliai. Savo turiniu ir taikymo forma minėtos konstitucijos tapo mažumos tikslų įgyvendinimo priemonėmis, jų kaip simbolių prasmė nedidelė. Konstitucijos kaip simbolio prasmė susiformavo prieš 1992 m. Lietuvos Konstitucijos priėmimą, kai buvo puoselėjamos laisvės, nepriklausomybės ir kiti siekiai. Kartu ji buvo ir kaip priemonė – stabilizavo visuomenę, apibrėžė valdžių sistemą ir įtvirtino kitas suvereniai valstybei būtinas struktūras. Visuomenėje stiprėjant interesų poliarizacijai, konstitucijos kaip simbolio prasmė silpo, ją keitė konstitucija kaip priemonė.
ENThe article analyses the meaning of constitution as a means and a symbol. The word “meaning” is linked to the future and the tasks to be accomplished as well as the belief that every man is the architect of his own fortune. With regard to the above, constitution is a means of sovereignty and power of a nation. It is an instrument of progress. Constitutional symbolism radically differs from constitutional means. Constitutional symbolism analyses the past and related power with notions, which emerged long before science and its belief into the predictability of events. Constitution as a means endows authorities with certain powers and directs them to the right direction. Constitution as a means protects personal interests or virtues from public authorities. With time, the roles of constitution as a symbol and as a means replaced each other in constitutions of states. The author of the article concludes that in 1922, the Constitution of Lithuania was more a symbol rather than a means. Constitutions of 1928 and 1938 more frequently operated as a means, and only partially as symbols. The content and form of application of the above constitutions became the means of accomplishment of aims of the minority, and the meaning of their symbols is not significant. The meaning of constitution as a symbol formed before the adoption of the Constitution of Lithuania in 1992, when the pursuit for freedom and independence was fostered. It was also a means to stabilise society, to define the system of powers and establish other structures necessary for a sovereign state. With the polarisation of interests increasing in society, the meaning of constitution as a symbol was weakening, and it was replaced by constitution as a means.