LT[...] Kovo 11 d. sprendimai buvo ne tik formalūs teisės aktai, tai valstybės raidos etapas ir kartu starto pozicija. Tai buvo riboženklis, kuris sociumo raidos istorijoje aiškiai nurodo epochas „prieš“ ir „po“. Neabejotinai, kad tuomet būta vertybinio aspekto, nulėmusio politinės valios tvirtumą eiti tokiu keliu. Pats Nepriklausomybės aktas yra reikšmingas keliais aspektais. Tai ne tik tiksliomis teisinėmis formuluotėmis, turtingu eksplicitiniu turiniu pažymintis teisės aktas, kuriame faktorius glūdi šitame akte, bet ir parlamento - Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo, o per jį ir Tautos politinės valios aspektas. Tai apsisprendimo eiti valstybingumo atkūrimo ir didelių ekonominių, socialinių reformų keliu aspektas. Neabejotina ir tai, kad istorinių įvykių epochoje asmenybės reikšmė yra svarbi. Savo pasiryžimą, apsisprendimą eiti sudėtingu keliu Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas pademonstravo Pirmininku išrenkant prof. Vytautą Landsbergį. Būtent jo išrinkimu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininku jau buvo deklaruota, jog buvo pasirinkta Nepriklausomybės „čia“ ir „dabar“ skelbimo koncepcija. Neabejotina, kad Vytautas Landsbergis buvo šią politinę valią konsoliduojanti ir atstovaujanti asmenybė.[...] [].