Teisinis Lietuvos valstybingumo tęstinumo pagrindas
LT1917 m. sudarytai Lietuvos Tarybai pavesta siekti krašto nepriklausomybės. Lietuvos Tarybos atstovai, tikėdamiesi, viena vertus, užbėgti už akių nesunkiai nuspėjamiems vokiečių planams aneksuoti Lietuvą, kita vertus, užkirsti kelią Rusijos pretenzijoms į Lietuvos teritoriją, stengėsi pasiekti tai, kas tomis sąlygomis buvo įmanoma. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas yra laikomas atkurtos Lietuvos valstybės teisiniu pagrindu. Niekada nepraradęs savo teisinės galios ir likęs Lietuvos valstybės konstituciniu pagrindu, jis kartu su Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužės 15 d. rezoliucija minimas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. Akte dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Straipsnyje aprašomos Lietuvos nepriklausomybės akto rengimo aplinkybės ir priėmimo eiga, dokumento teisinės ir politinės pasekmės. Straipsnyje atskleidžiama, kaip Lietuvos Tarybos darbotvarkėje atsirado Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo klausimas. Parodoma, kad šis klausimas buvo aktualus ne tik lietuviams, bet ir vokiečiams, nes galėjo tapti lietuvių tautos išsivadavimo iš Rusijos ir ryšių su Vokietija užmezgimo prielaida. Lietuvos Tarybos priimtas Aktas išreiškė lietuvių tautos apsisprendimą atkurti nepriklausomą, be jokių išlygų, nuolaidų kitoms valstybėms savo valstybę. Tačiau tik demokratiškuose rinkimuose išrinktas Steigiamasis Seimas, susirinkęs į pirmąjį posėdį, galėjo teisiškai įtvirtinti naujos valstybės susikūrimą ir nepriklausomos Lietuvos valstybės deklaraciją.
ENThe Council of Lithuania established in 1917 was delegated to seek independence of the state. On the one hand, representatives of the Council of Lithuania were hoping to pre-empt the foreseeable plans of Germans to annex Lithuania, and on the other hand, they wanted to block Russia’s claims to Lithuania’s territory, and tried to achieve what was impossible to achieve under the then conditions. The Act of Independence signed by the Council of Lithuania on 16 February 1918 is considered the legal basis for the recovered state of Lithuania. It has never lost its legal force and has always been the constitutional basis of the state of Lithuania. This document and the Resolution of 15 May 1920 of the Constituent Seimas are mentioned in the Act of the Re-Establishment of the State of Lithuania of 11 March 1990 of the Supreme Council – the Reconstituent Seimas. The article describes the circumstances of drafting of the Act of Independence and the process of adoption thereof as well as the legal and political outcomes of the document. The article reveals the way the issue of the declaration of independence of Lithuania was included on the agenda of the Council of Lithuania. It demonstrates that the issue was relevant not only for Lithuanians, but also for Germans, since it could become a premise for liberation of the Lithuanian nation from Russia and establishment of contacts with Germany. The Act adopted by the Council of Lithuania expressed the determination of the Lithuanian nation to restore their independent state without any derogations and privileges to other states. However, only a democratically elected Constituent Seimas, during its first sitting, could legally embed the establishment of a new state and the declaration of the independent state of Lithuania.
