Neišnaudotos galimybės : nuosavybės apsauga pagal Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmąjį protokolą

• Justitia. 2005, Nr. 1, p. 39-45
• Justitia. 2005, Nr. 2, p. 49-57

LT[...] Konvencija pateikia Europos valstybėms savarankišką, beveik nepriklausomą nuo nacionalinių teisės tradicijų nuosavybės kategoriją, kuri daro tiesioginę įtaką nacionalinei teisei dėl Konvecijos nuostatų imperatyvaus pobūdžio. [...] Konvencija gins tam tikrą teisę kaip nuosavybę, net jei tokia ji nepripažįstama pagal valstybių nacionalinę teisę ir nebūtų ginama kaip nuosavybė. [...] Tačiau EŽTT teisėjai, aiškindami Konvencijos normas savo sprendimuose, negali visiškai ignoruoti nacionalinės teisės pozicijų [...]. Nacionalinė teisė yra svarbi faktinei situacijai apibendrinti ir kvalifikuoti pagal nacionalinę teisę, ypač Teismui sprendžiant asmeniui suteiktos teisės ar teisėtų lūkesčių egzistavimo nustatymo klausimą [...]. Apibendrinant Pirmojo protokolo 1 straipsnio aiškinimo praktiką, pagal šį straipsnį ginamą nuosavybę galima identifikuoti taikant du pagrindinius - ekonominės vertės ir realaus egzistavimo - kriterijus. [...] EŽTT pasisako už nuosavybės kaip turto gynimą plačiausiu požiūriu, įtraukdamas visokias ekonominio pobūdžio turtines teises ir interesus. Nuosavybės dematerializavimas reiškia, kad to paties objekto atžvilgiu gali būti ginamos įvairių asmenų skirtingos teisės, kurios kvalifikuojamos kaip nuosavybės teisė Pirmojo protokolo 1 straipsnio garantijos tikslais. [...] Nuosavybės objektų sąrašas [...] nėra ribojamas objektų materialumo kriterijumi, dėl to galimybė valstybės kišimuisi į nuosavybės teisinius santykius pritaikyti Pirmojo protokolo 1 straipsnį nuosavybės teisės objektų atžvilgiu tolydžio didėja. [...]. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

EN[...] The Convention presents Member States with a stand-alone category of property that is almost independent from national legal traditions, which directly affects national law due to the imperative nature of the Convention. [...] The Convention will protect certain rights as property even if it is not recognised as such under the national law of the states and thus would not be protected as property. [...] However, when elaborating the Convention’s norms in their decisions, the ECHR judges cannot completely disregard the positions of national law [...]. National law is important to summarise the actual situation and to qualify it under national law, especially when the Court is deciding on matter of rights or legal expectations of a person [...]. Summarising the practice of interpretation of Article 1 of the First Protocol, property being protected under this article can be identified using two main criteria of economic value and actual existence. [...] The ECHR favours protection of property as assets in the widest sense, including the various property rights and interests of the economic kind. The dematerialisation of property means that different rights of various persons towards the same item can be protected at the same time, which rights qualify as title for the purposes of guarantees of Article 1 of the First Protocol. [...] The list of property items [...] is not restricted by the criterion of tangibility of items and therefore the possibility for the state to interfere with property-related legal relations to apply Article 1 of the First Protocol towards the subjects of title is gradually increasing. [...].