LTKalbėjimas apie moteriškumą, esantį Dieve, ar netgi apie Dievo moteriškumą kilo visai neseniai kaip moterų teologijos reakcija į amžius trukusį vyrų ir vyriškos teologijos dominavimą krikščionybėje. Iš tiesų daugelyje kalbų Dievas, Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra vyriškosios giminės žodžiai. Hebrajų ir lietuvių kalbos, nusakančios „Dvasią“ moteriškąja gimine, yra retos išimtys. Ar tai nėra filologinis klausimas, neturintis nieko bendro su teologiniu svarstymu apie Dievo prigimtį? Šiame straipsnyje aptariamas amerikietės teologės Elisabeth A. Johnson požiūris į kalbą apie Dievą. Analizuojant autorės veikalus keliamas klausimas – kiek katalikų teologijai yra vertingos feministinės teologijos įžvalgos ir kiek jos dera su tradiciniu Bažnyčios mokymu apie Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią.
ENDiscussion about femininity in God, or even the question of God's femininity has recently come as a reaction of feminist theology to the domination of men and masculine theology in Christianity. Actually, in many languages God, Father, Son and Holy Spirit are the words of masculine gender. A feminine gender for "Spirit" in Hebrew and Lithuanian is a rare exception. Is it just a philological question which has nothing in common with theological consideration about the nature of God? In this article the position of American theologian Elisabeth A. Johnson about God Language is discussed. Through the analysis of the texts about God, Christ and Holy Spirit the evaluation of feminist theology and its compatibility with traditional teaching about Father, Son and Holy Spirit is presented.