Teologinė džiaugsmo estetika Antano Maceinos religijos filosofijoje
LTMaceinos religijos filosofijai būdinga džiaugsmo koncepcija straipsnyje tiriama pasirenkant hermeneutinę literatūros ir teologijos santykio kryptį. Džiaugsmo estetika ir poetika nagrinėjama kaip religinės ir estetinės Maceinos sąmonės dalis, kaip metafizinės estetikos forma, turinti modernistinės literatūros savimonės ir egzistencializmo filosofijos perspektyvą. Džiaugsmas ir literatūra pasirodo esą susiję vertybiniais egzistencializmo filosofijos (Martinas Heideggeris) ir biblinės teologijos (linksmoji Naujiena) saitais. Džiaugsmo estetika analizuojama aptariant A. Maceinos studijas „Laiškai rašytojams“ (1950), „Jobo drama“ (1950), „Saulės giesmė“ (1954), „Didžioji padėjėja“ (1958), „Ora et labora“ (1986). Džiaugsmo estetikos esmę atskleidžia ši straipsnyje aptariama problematika: menas kaip žaidimas, simbolinė literatūros prigimtis, kančios ir džiaugsmo santykis, Šv. Pranciškaus interpretacija ir jo primityvizmas, Mergelės Marijos interpretacija ir džiaugsmo nesuinteresuotumas, garbinimo ir dėkojimo maldos samprata. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Džiaugsmas; Estetinė sąmonė; Heideggeris; Jonas Krikštytojas; Maceina; Malda; Mergelė Marija; Poezija; Teologija; Šventasis Pranciškus; Aesthetic consciousness; Heidegger; Joy; Maceina; Poetry; Prayer; St. Francis of Assisi; St. John the Baptist; Theology; Virgin Mary.
ENThe conception of joy considered in Maceina's philosophy of religion is researched in this article, choosing a hermeneutical direction of the relationship between literature and theology. The aesthetics and poetics of joy are discussed as a part of Maceina's religious and aesthetic consciousness, as a form of metaphysical aesthetics, which has an understanding of modernist literature and a perspective of existentialist philosophy. Joy and literature appear to be related with the value-based links of existential philosophy (Martin Heidegger) and biblical theology (the Good News). The aesthetics of joy are analyzed, while discussing the following works of A. Maceina: Letters to the Writers (1950), The Drama of Job (1950, The Song of the Sun (1954), The Great Helper (1958), and Ora et labora (1986). The essence of the aesthetics of joy is revealed through the discussion of the issues such as: art as a game, a symbolical nature of literature, a relationship between suffering and joy, an interpretation of St. Francis of Assisi and his primitivism, an interpretation of the Virgin Mary and disinterestedness of joy, and a conception of a prayer of praise and gratitude. [From the publication]
