[Savas ar svetimas paveldas? 1863-1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta]
LTRecenzijoje aptariama Dariaus Staliūno studija „Savas ar svetimas paveldas? 1863–1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta“. Dariaus Staliūno naujausia knyga, kai kurių kolegų istorikų jau spėta pakrikštyti pirmąja atminties studijų kregžde Lietuvoje, anaiptol ne pirmas tokio pobūdžio lietuviškas tekstas. Knygos autorius yra be abejonės, vienas aktyviausių Lietuvos istorikų, besidominčių bei nuosekliai plėtojančių Lietuvoje dar gana naują, o Vakaruose jau senokai puoselėjamą „atminties kultūros“ ar „atminties politikos“ tyrimų tradiciją. Žinoma, tai išties kol kas didžiausia (nors ir nedidelės apimties, tik 143 psl.) tokio pobūdžio studija, skirta vieno fenomeno – 1863–1864 m. sukilimo – nuosekliai analizei. Ši analizė atliekama remiantis iš esmės dviem pjūviais – chronologiniu (sukilimo suvokimo kaita nuo jo pabaigos „tautinio atgimimo epochoje“, tarpukariu, sovietmečiu ir dabartiniu laikotarpiu, žvelgiant per ideologinių paradigmų modelio prizmę) ir topografiniu (Lietuvoje ir lietuvių emigracijoje).
ENThe review discusses the study “Savas ar svetimas paveldas? 1863-1,864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta” [Own or Others’ Heritage? The 1863−1864 Rebellion as a Place of Lithuanian Memory] by Darius Staliūnas. The latest book by Staliūnas, which some of his colleague historians named the first swallow of memory studies in Lithuania, is definitely not the first Lithuanian text of this nature. The author of the book is undoubtedly one of the most active Lithuanian historians, interested and consistently developing the tradition of research of “memory culture” or “memory policy”, which is rather new in Lithuania, yet an old tradition in the West. However, it is actually so far the largest (although containing as much as 143 pages) study of this type focused on the consistent analysis of one phenomenon, i.e. the 1863–1864 rebellion. This analysis is conducted on the basis of two sections: chronological (the change in the perception of the rebellion from its end in “the national revival epoch”, during the inter-war period, the Soviet period and at present from the perspective of the model of ideological paradigms) and topographical (in Lithuania and Lithuanian diaspora).
