Lietuvos kultūra. Aukštaitijos papročiai
LTRecenzijoje aptariamas fundamentalus keturių autorių darbas „Lietuvos kultūra: Aukštaitijos papročiai“ (2007) – tipologinis ir struktūrinis Aukštaitijos papročių tyrimas, paremtas kartografine ir komparatyvistine XX–XXI a. pradžios papročių analize. Aukštaitijos šiuolaikiniams papročiams skirtas veikalas apima kasdienybės ir švenčių papročius. Tai regioninės ir kultūrinės tapatybės gairės, gimties socialinio įteisinimo, jaunimo iniciaciniai, kalendoriniai, vestuvių ir kasdienio gyvenimo papročiai. Darbe nagrinėjamos aktualios papročių kaitos problemos ir užpildomos sovietmečio bei šiuolaikinės kultūros tyrinėjimų spragos. Kartografinių studijų rinkinys naujas tuo, kad čia pirmą kartą arealiniu aspektu analizuojama vieno etnografinio regiono kultūros raiška šių dienų visuomenėje. Leidinį sudaro įvadas ir atskirų autorių parengtos keturios studijos, gausiai iliustruotos kartografiniais žemėlapiais, paveikslais ir diagramomis. Apibendrindama keturių autorių studijas, recenzentė pažymi, kad leidinys gražiai išleistas, pateiktos kokybiškos ir informatyvios iliustracijos, nors struktūros požiūriu galima papriekaištauti dėl darbo loginio vientisumo. Mirties ir laidotuvių papročių tyrimas leidiniui būtų suteikęs užbaigtumo. Studijos būtų įgijusios dar didesnę mokslinę ir vizualinę vertę, jei jose būtų publikuotos etnografinės tyrinėjamo laikotarpio nuotraukos iš Aukštaitijos. Vis dėlto šis darbas – svarbus indėlis į šiuolaikinius Lietuvos etnologijos tyrinėjimus.
ENThe review discusses a fundamental work “Lietuvos kultūra: Aukštaitijos papročiai” [Lithuanian Culture: Customs of Aukštaitija] by four co-authors (2007). It is a typological and structural research of the customs of the Aukštaitija region, based on cartographic and comparative analysis of customs in the 20th c. – the beginning of the 21st c. The book focusing on the modern customs of Aukštaitija covers daily and celebration customs. These are regional and cultural identity guidelines, social legitimation of birth, youth initiation, calendar, wedding, and daily life customs. The work analyses the relevant problems of customs change and fills the gaps of the research of the Soviet period and modern culture. Recency of the collection of cartographic studies lies in the fact that for the first time the areal aspect is used to analyse the expression of culture of one ethnographic region in modern society. The publication consists of an introduction and four studies of individual authors, which are profusely illustrated with cartographic maps, pictures and diagrams. The reviewer generalises the four studies and notes that the typography is admirable, the illustrations are qualitative and informative, although structurally the logical integrity of the work could be reproached. A study on death and funeral customs would have provided completeness for the publication. The studies would have acquired a greater scientific and visual value if they published ethnographic pictures of Aukštaitija of a given period. However, this work is an important contribution to modern Lithuanian ethnological research.
