Der Neumann-Sass-Kriegsgerichtsprozess in Kaunas 1934
LTDarbas skirtas 1934-1935 metais vykusios Neumanno-Sasso bylos analizei, stengiantis atskleisti tiek patį procesą, tiek jo genezę, įvertinti procesą teisiniu požiūriu. Autorius savo analizę remia vokiškais istoriografiniais šaltiniais, pažymėdamas, kad tai riboja tyrimo tikslus. Nagrinėjamos vokiečių – lietuvių santykių įtampos pradedant 1930 metais. Aprašoma gubernatoriaus Jono Navako, burmistro Erdmono Simonaičio veikla minėtu laikotarpiu. Analizuodamas gubernatoriaus Jono Navako vykdytą krašto atlietuvinimo politiką autorius teigia, kad lietuvių valdžia, sistemingai pažeidinėdama Klaipėdos krašto statutą, pati provokavo Vokietijos reakciją. Autoriaus nuomone, Lietuva neturėjo moralinės teisės kaltinti Vokietiją kišimusi į Klaipėdos krašto reikalus, nes pati nuolat viešai deklaravo tautinę kovą už Vilniaus krašto atgavimą. Analizuojamas pats 1934-1935 metų Neumanno-Sasso procesas, įkalčiai, kaltinamieji aktai, nuosprendžiai, jų motyvai ir jų vykdymas. Aptariamas lietuvių – vokiečių santykių pablogėjimas po nuosprendžio, tuo metu lietuvių vykdytos politikos Klaipėdos krašte žlugimo priežastys, konstatuojama, kad šioje byloje abi konfliktavusios pusės neišvengė klaidų. Remdamasis E.A. Pliegio išvadomis, autorius taip pat pabrėžia, kad Lietuva, tramdydama vokiečių aktyvią veiklą krašte, padarė didelę klaidą, nes tuo tik pablogino ekonomiškai ir politiškai svarbius santykius su Vokietija. Autoriaus nuomone, proceso metu nepavyko įrodyti, kad Klaipėdos krašto vokiečiai padedant reichui siekė pradėti sukilimą ir kraštą grąžinti Vokietijai.
ENThe study focuses on the analysis of the Neumann-Sass case of 1934–1935 and attempts to reveal both the process and its genesis as well as to evaluate the process from the legal aspect. The author bases the analysis on German historiographical sources and notes that this limits the aims of the study. The study examines tensions in German-Lithuanian relations in early 1930. It describes the activities of Governor Jonas Navakas and Burgomaster Erdmonas Simonaitis during the given period. When analysing the policy of back-Lithuanisation of the region followed by Governor Navakas, the author states that Lithuanian authorities systematically violated the State of Klaipėda Region and provoked Germany’s reaction. According to the author, Lithuania had no moral right to accuse Germany of interference with the affairs of Klaipėda Region, because it constantly publicly declared the national fight for regaining Vilnius Region. The study analyses the 1934–1935 Neumann-Sass process, evidence, indictments, judgments, their motives and enforcement. It discusses worsened Lithuanian-German relations after the judgment, the causes of the failure of policy followed by Lithuanians in Klaipėda Region at that time, and states that both conflicting parties did mistakes in this case. Based on the conclusions of Pliegis, the author also notes that Lithuania, when trying to control intense German activities in the region, made a huge mistake, because it aggravated the economically and politically important relations with Germany. According to the author, Lithuanian failed to prove during the proceedings that Germans living in Klaipėda Region aimed to start an uprising with the help of the Reich and return the region back to Germany.
