Kodėl Lietuvos kariūnai 1919 m. viduryje keitė savo pavardes?

LTStraipsnyje yra rašoma, kad XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje Lietuvos Respublikoje užvirė diskusija apie tai, kad gali būti vykdoma pavardžių reforma. Šios reformos tikslas būtų pavardžių atlietuvinimas, nes XVII ir XVIII a. lietuviškos pavardės buvo verčiamos lenkiškomis pavardėmis. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į dar istoriografijoje neaptartą atvejį, kai 12 Lietuvos kariūnų pateikė kolektyvinį prašymą Lietuvos ministrų kabinetui, siekdami sulietuvinti savo pavardes. Prašymas buvo patenkintas. Toks žingsnis reiškė lietuvių tautinės tapatybės stiprinimą. Kaip teigiama, svarbu išsiaiškinti, kas paskatino 12 kariūnų taip pasielgti. Todėl reikia pažvelgti į 1919 m. vidurio vidaus ir tarptautinę Lietuvos padėtį, atkreipti dėmesį į lenkų ir lietuvių tautinio išsiskyrimo aktualizavimą. Pastebima, kad 1919 m. laikotarpiu ekonominė padėtis Lietuvoje buvo labai sunki, o politinė situacija buvo labai įtempta. Pažymima, kad kariūnų kreipimąsi į ministrų kabinetą nulėmė teisės aktų priėmimas, kuriais reglamentuojamas pilietybės klausimų sprendimas. Atkreipiamas dėmesys, kad XX a. pradžioje europiniams nacionaliniams judėjimams buvęs būdingas lingvistinis nacionalizmas neaplenkė ir lietuvių. 1920 m. sausio 20 d. Lietuvos ministrų kabineto priimtas įsakymas dėl žmonių vardų, pavardžių, pravardžių, vietų vardų rašymo, o 1922 m. sausio 31 d. buvo pasirašytas pavardžių keitimo įstatymas. 1938 m. gruodžio 6 d. seimo buvo priimtas ir Respublikos prezidento paskelbtas ,,Pavardžių įstatymas“. Atkreipiamas dėmesys, kad pavardžių sutautinimas buvo aktualus ir latviams.Reikšminiai žodžiai: 1919; Karininkas; Kariūnai; Lenkiškumas; Lietuvos kariuomenė; Lietuvybė; Pavardės; Pavardžių atlietuvinimas; Tautinis tapatumas; Vardų ir pavardžių keitimas; 1919; Cadets; Changing names and last names; Lithuanian Army; Lithuanian identity; Lituanization last names; Names; National identity; Officer; Poles; Polish identity.

ENThe article writes about discussions which emerged in the mid 30s of the 20th century in the Republic of Lithuania on a possible reform of surnames. This reform would be aimed at Lithuanising surnames, since Lithuanian surnames were transformed into Polish surnames in the 17th and 18th centuries. The articles draws attention to a fact previously untouched in the historiography – a collective request submitted by 12 Lithuanian cadets to the Cabinet of Ministers of Lithuania asking to Lithuanise their surnames. The request was satisfied. Such a step implied the strengthening of Lithuanian national identity. It is important to establish the motives of these 12 cadets. Therefore, it is necessary to consider the domestic and international situation of Lithuania in 1919 and pay attention to the actualisation of the national separation of Poles and Lithuanians. In 1919, Lithuania was facing a difficult economic situation, and its political situation was very tense. The article notes that the cadets’ address to the Cabinet of Ministers was determined by the adoptions of legal acts governing issues of citizenship. The author draws attention to the fact that at the beginning of the 20th century, national movements were characterised with linguistic nationalism. On 20 January 1920, the Cabinet of Ministers of Lithuania adopted the order on the writing of surnames, names, place names, and on 31 January 1922, the Law on Changing Surnames was signed. On 6 December 1938, the Seimas adopted the Law on Surnames. The nationalisation of surnames was a burning issue for Latvians as well.